12 klausimų Dovilei Stakėnienei: apie iššūkius auginant sūnus ir tradicijas su vyru

Dovilė ir Žygimantas Stakėnai/Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: J. Bratikienė
Publikuota: 2020-04-12 08:13
Septyniolika metų kosmetologe dirbanti Dovilė Stakėnienė ir jos vyras – televizijos senbuvis Žygimantas Stakėnas – nuo sausio vidurio stojo prie TV3 laidos „Tėvų darželis“ vairo. „Įdomios patirtys mane tik praturtina“, – sako laidos vedėja.

GIMIMO VIETA. Marijampolė.

ZODIAKO ŽENKLAS. Dvyniai. 

MĖGSTAMIAUSIA PASAULIO VIETA. Kad ir kur viešėčiau, visada gera grįžti į Lietuvą. 

RYTO RITUALAS. Anksti atsikėlusi mėgstu pagulėti šiltoje vonioje. 

SPALVA. Geltona. 

ŽAVIAUSIA EPOCHA. Barokas.

NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Indų plovimas. 

BŪTINIAUSIAS DAIKTAS RANKINĖJE. Lūpų vazelinas. 

PASAULIO VIRTUVĖ. Nors patinka įvairus maistas, sunkiausiai atsispiriu Viduržemio jūros regiono virtuvei. 

LAUKIAMIAUSIAS METŲ LAIKAS. Vasara. Šiuo metų laiku ir gimiau. 

ERZINANTI ŽMOGAUS SAVYBĖ. Melavimas. 

AUTORITETAS. Tėvai. 

Dovilė Stakėnienė / Asmeninio albumo nuotr.
Dovilė Stakėnienė / Asmeninio albumo nuotr.

Jums su vyru patikėta vesti naują TV laidą „Tėvų darželis“. Žygimantas televizijoje ne naujokas, o jūs prie laidos vedėjos vairo stojote pirmą kartą. Kaip jaučiatės? 

Jau nufilmavome nemažai laidų, tad galiu pasidalyti ir įspūdžiais: man labai patinka bendrauti, sulaukti dėmesio, tad didelio jaudulio nejaučiu, visgi nerimo yra. Tačiau su kiekvienu nauju filmavimu jaučiuosi vis stipresnė, labiau atsipalaidavusi.

Dirbti su vyru – didelis privalumas? 

Aišku, su vyru smagiau. Be to, ir atsakomybe galime dalytis perpus, ne viskas juk tada priklauso tik nuo manęs. Gerai, kad nereikia laikyti visų kampų. O ar pasiginčijame? Ne, didelių ginčų vedant laidą tarp mūsų neiškyla.

O gal iš Žygimanto, kuris sukaupęs solidžią patirtį televizijoje, sulaukiate patarimų, kritikos? 

Kadangi esu toks žmogus, kuriam reikia viską žinoti, man viskas turi būti aišku ir suprantama, iš pradžių vyrui užduodavau daug klausimų. Tai, kas jam atrodė natūralu vedant laidą, man buvo nauja ir sunkiai suvokiama. Peržvelgęs scenarijų Žygimantas iškart žinodavo, ką ir kaip daryti, o man pirmųjų filmavimų metu reikėjo daug ką paaiškinti. Nors gyvenime esu bendraujanti, dirbdama savo įprastą darbą daug kalbuosi su klientėmis, kalbinti pašnekovą prieš kameras – visai kas kita, to reikėjo mokytis. Patarimų sulaukiau ir iš visos komandos, ir iš vyro. Bet kai pats įgyji patirties, natūraliai pajunti, kaip ką reikia daryti. Kas iš to, kai tau sako, kad privalai atsipalaiduoti. Vien nuo tokio pasakymo juk negali imti ir iškart persijungti – laisviau jaustis prieš kameras padeda praktika.

TV laida „Tėvų darželis“ – apie vaikų auginimą. Kadangi turite du vaikus, tema jums labai artima. Ar pavyksta laidoje sužinoti dar ką nors naujo?

Tikrai pavyksta. Nors esu be galo smalsi, linkusi nuolat ieškoti naujos įdomios informacijos, niekada negali žinoti visko. Vaikų tema – neišsemiama. Vesdama laidą susipažįstu su įvairiais žmonėmis, kurie duoda naudingų patarimų, išgirstu dar negirdėtų dalykų. Todėl neabejoju, kad ir televizijos žiūrovams būsime vis įdomesni ir įdomesni. 

Koks jums didžiausias iššūkis auginant vaikus? 

Manau, kaip ir daugeliui tėvų, nemenkas iššūkis – vaikų paauglystė. Mūsų vyresnėlis į ją įžengė jau anksčiau. Kai pats vaikas nesupranta, kas su juo vyksta, kai sunkiau rasti bendrą kalbą visiems – štai tokie dalykai verčia į atžalų auginimą pažvelgti naujomis akimis. Tačiau atvirai pasakysiu, kad nė nepastebėjau, kaip mūsų vaikai užaugo. Didelių sunkumų su berniukais neturėjome. Na, taip, būdavo situacijų, kai norėdavosi už juos pačiai daug ką padaryti, bet supratau, jog vaikai patys turi stengtis ir už save pakovoti, atstovėti savo poziciją – tam, kad taptų brandesni, savarankiškesni.

Kai jie pradėjo eiti į darželį, vėliau – į mokyklą, aišku, nerimavome, kaip adaptuosis, kaip seksis bendrauti su bendraamžiais, ar nebus pašaipų. Teko ir tenka mokytis, kaip bendraujant išlaviruoti, kad nebūtų per daug emocijų, kad neperspaustume. Vaikams juk linki paties geriausio, nori, kad jie nekentėtų, nepatirtų patyčių ir patys į jas neįsiveltų – visi šie dalykai labai aktualūs. Bet šiek tiek panerimauji ir vėliau nusiramini (
šypsosi).

Kur esate linkusi ieškoti vertingos informacijos apie vaikų auginimą: knygose, seminaruose, o gal praverčia pokalbiai su specialistais, draugais? 

Visada buvau linkusi remtis močiučių, tėvų, draugų patarimais. Visų jų išklausau ir, pasidariusi savas išvadas, geriausią mano manymu modelį pritaikau gyvenime. Šeimos patirtis man labai svarbi, nes ir pati džiaugiuosi, kaip esu išauklėta, užauginta. 

Dovilė ir Žygimantas Stakėnai
Dovilė ir Žygimantas Stakėnai

Ar paprasta buvo išrinkti atžaloms ugdymo įstaigas, kai dabar tokia didelė jų pasiūla? 

Visada buvau tokios nuomonės, kad vaikas turi kuo daugiau socializuotis, kad nereikia bandyti jo įkišti į šiltnamį ir saugoti nuo visų galimų gyvenimo problemų. Kai mūsų vyresnėliui buvo dveji, vyro mama priminė, kad gal jau metas būtų vaiką leisti į darželį. Tai ir išleidome (juokiasi). Tiesa, pasirinkome valstybinę ugdymo įstaigą. Buvome jauni, nerūpestingi, nieko pernelyg nesureikšminome. Gal tai ir buvo mūsų privalumas. O su antru vaiku jau labiau žinojome, ką daryti. Mokyklas taip pat pasirinkome valstybines ir nematome jokių problemų. 

Jeigu reikėtų vėl iš naujo auginti vaiką, auklėčiau jį lygiai taip pat. Bet, žinoma, visuomet yra ką taisyti, kur stiebtis, ką daryti dar geriau. Tačiau aš nuolatos stengiuosi pasidomėti vaikų auginimo klausimais, susirinkti vertingų žinių, kažką naujo pritaikyti praktiškai ir žiūrėti, kaip kas veikia.

Kaip manote, kokia esate mama? 

Ir vaikams sakau, kad esu griežta, pernelyg nenuolaidžiaujanti. Jie tai tikrai žino. Kai esame kažką konkretaus su jais sutarę, neabejoja, kad jokių išlygų nebus. Betgi vaikai gudrūs, nuolat bando tavo ribas, ieško būdų, kaip apeiti. Ypač išradingas mūsų Kajus, kuris tokiais atvejais skambina apie tai, ką mes sutarėme, nieko nežinančiam tėčiui ir bando su juo naujai susitarti. Tada pasikalbame su vyru ir abu laikomės vieningo plano. Tai labai svarbu šeimoje. 

Be to, kad esu griežta ir teisinga, esu ir mylinti bei rūpestinga. Aišku, kai labai įsisuku į darbus, krizinėmis nuovargio minutėmis imu galvoti, kad galėčiau daugiau laiko ir dėmesio skirti vaikams. Bet tokios minutės trunka neilgai. Dažniau, jei ir padarau kokių klaidų auklėdama vaikus, stengiuosi iš jų pasimokyti ir nebekartoti. 

O su Žygimantu turite savų ritualų, tradicijų tik dviese? 

Taip, labai mėgstame per savo gimtadienius nuo visų pabėgti ir išlėkti į kokią šalį pabūti tik dviese. Pažymime ir mums svarbias progas be vaikų. Turime nuostabią tradiciją – pabėgti į Nidą. Tai mūsų meilės miestas. Ir visiškai nesvarbu, koks būna oras, jame mums visada gera. Bet puoselėjame ir visos šeimos tradicijas – vakare mėgstame susėsti prie bendro stalo, pasikalbėti apie praėjusią dieną, aptarti įvykius, pasidžiaugti vienas kito laimėjimais. Pas mus daug bendrų dalykų. Sekmadieniais mėgstame važiuoti į baseiną, pasikaitiname pirtelėje. Tik pastebime, kad augant vaikams jie turi vis daugiau savų poreikių, tad su Žygiu dažniau liekame dviese. Ar tai gerai? Žinoma! Juk negali gyventi įsitvėręs į vaikus. Man smagu matyti, kaip jie auga, tampa vis savarankiškesni.

Esate kosmetologė ir biodiagnostikos specialistė. Ar televizija stipriai išmušė jus iš įprastų kasdienių darbo vėžių?

Ne, neišmušė, nes laidą filmuojame per mano laisvadienį. Tiesiog tą dieną galiu išnaudoti labai prasmingai. O kitų dienų irgi laukiu, nes mano darbas man labai patinka. Nuo mažens norėjau būti dermatologe. Kosmetologės darbas labai panašus. Užsiimti tuo, kas miela širdžiai, man – didžiulis malonumas. Negalėčiau dirbti tokio darbo, kuris nepatiktų. Jeigu į tokį ir patekčiau, vis tiek ieškočiau mielesnės veiklos. 

Kokios grožio procedūros pačiai labiausiai patinka? 

Na, čia man panašu į batsiuvį be batų (juokiasi). Juokauju, bet tikrai nesu pamišusi dėl grožio procedūrų. Patinka masažai, SPA procedūros, mėgstu sportuoti, ką irgi sieju su grožiu. O kai pasižiūriu į veidrodį ir suprantu, kad jau reikia pamaitinti veido odą, pasilepinu kauke.

Namuose esate viena moteris. Kaip trys vyrukai jus dažniausiai palepina? 

Esu apgaubta dėmesiu, lepinama šypsenomis, apsikabinimais, bučiniais, maloniu bendravimu, kas man ir yra didžiausia laimė. Be to, mano vyrukai žino, kad labai mėgstu gėles, todėl namuose jų niekada netrūksta. Jei manęs paklaustų, ar gyvenime iki visiškos laimės dar kažko stinga, atsakyčiau, kad jau turiu labai daug. Žinoma, vertinu ir jei nutinka kažkas naujo, pavyzdžiui, galimybė vesti televizijos laidą. Turiu ir svajonių – labai noriu nuskristi į Kubą. Tikiu, kad ten ir nuvažiuosime. Svajonės juk pildosi. Žinoma, reikia dėl jų pasistengti, kartais padirbėti iki išnaktų sulenkus nugarą. Normalu, kad kai vienus tikslus pasieki, galvoji apie kitus. Be abejo, norisi gražiai gyventi senatvėje. Svajojame Ispanijoje įsigyti namuką. Kad ir visai nediduką. Dabar vasaras leidžiame savo sodyboje prie miško. Mėgaujamės nuostabia ramybės oaze, kurioje pasiilsime ir atsigauname. Ateina laikas, kai gamta vis labiau vilioja ir teikia begalinį džiaugsmą (šypsosi). 

Naujausi straipsniai