12 klausimų Elžbietai Latėnaitei: apie didžiausią gyvenimo avantiūrą, savanorystę ir atrastą laimę

Elžbieta Latėnaitė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: J. Bratikienė
Publikuota: 2019-07-03 14:22
Aktorei Elžbietai Latėnaitei daug ką gyvenime teko išbandyti, skaudžių gyvenimo pamokų gauti, kol galiausiai suprato: „Pagrindinis laimės šaltinis esu aš pati ir mano gyvenimas.“ Vasaros ji kruopščiai neplanuoja, tačiau poilsis prie jūros, atokvėpis vaikystės kaime, bendravimas su mylimais žmonėmis į aktorės planus jau įtraukti.

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA IR VIETA. Gimiau 1986 m. liepos 20 d., sekmadienį, Vilniaus gimdymo namuose skambant varpams.

MĖGSTAMIAUSIAS METŲ LAIKAS. Vasara.

ŽAVIAUSIA EPOCHA. Šekspyro laikų Anglija.

ŠIUO METU SKAITOMA KNYGA. Scotto Seditos „8 komedijos personažai“ ir įvairūs darbui reikalingi kūriniai.

GERIAUSIAS FILMAS. Luca Guadagnino „Vadink mane savo vardu“ (2017 m).

LABIAUSIAI VILIOJANTIS PASAULIO KAMPELIS. Havajai.

RYTO RITUALAS. Žalias kokteilis.

BŪTINIAUSIAS DAIKTAS RANKINĖJE. Telefonas.

LABIAUSIAI ERZINANČIOS ŽMOGAUS BŪDO SAVYBĖS. Melavimas, nepatikimumas, arogancija.

MĖGSTAMIAUSIAS PATIEKALAS. Tailandietiškas daržovių troškinys su kokosų pienu ir ryžiais.

DIDŽIAUSIA AVANTIŪRA. Dukra.

MOTERIŠKA SILPNYBĖ. Neskirstau dalykų į moteriškus ir vyriškus. Jaučiu silpnybę saldumynams.

SVEIKAS ĮPROTIS. Sportas.

AUTORITETAS. Profesorius Dainius Pūras.

MĖGSTAMIAUSIAS POSAKIS. „C’est la vie!“

Elžbieta Latėnaitė. / Neringos Rekašiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė. / Neringos Rekašiūtės nuotr.

Kaip įprastai minite Jonines? Gal galite pasidalyti brangiais prisiminimais iš vaikystės apie Joninių vakarą, su šia švente susijusiomis šeimos ar bičiulių tradicijomis?

Sąmoningai Jonines minėjau tik praėjusiais metais. Pas pusseserę Emiliją jos sodyboje su šeima rinkome gėles, pynėme vainikus... Ta diena išties buvo kupina burtų atmosferos. Dalijomės svajonėmis, norais ir tikslais, susijusiais su meile, romantika bei kitais svarbiais gyvenimo dalykais. Šioms Joninėms planų nėra, bet turėsiu darbų tuo metu ir nežinau, ar pavyks ištrūkti į gamtą. Bet kokiu atveju norus ir svajones tikrai įsivardysiu!

Kokias vasaros šventes, galbūt svarbius įvykius žadate paminėti šį sezoną?

Savo ir draugų gimtadienius. Tikiuosi, daug ir kitų ypatingų bei kasdieniškų progų. Iš tiesų didelių planų vasaros šventėms neturiu, bet neabejoju, kad nepritrūksiu smagių vasariškų akimirkų.

O kokioms atostogoms apskritai teikiate pirmenybę?

Mano profesija yra labai nestabili, taigi kartais visai nežinau, kokia vasara manęs laukia, kokie darbai nukris netikėtai. Tačiau jau žinau, kad tikrai važiuosiu prie jūros, kur tėvams priklausančiame bute leisiu vasaros dienas. Dar norėčiau pas pusseserę į kaimą nuvykti. Kadangi nuo vaikystės pas krikšto tėvus ten vasarodavau, tai vietai jaučiu ypatingus sentimentus. Šiltąjį sezoną bandysiu ieškoti pusiausvyros tarp darbo ir poilsio, miesto ir gamtos, noriu pasidžiaugti mylimais žmonėmis.

Ką jums reiškia populiarūs žodžiai ekologija, sąmoningumas? Kaip, jūsų akimis, keičiasi žmonių požiūris į sąmoningą gyvenseną laikui bėgant?

Man atrodo, kad šie dalykai labai svarbūs. Kiekvienas turime daugybę būdų prisidėti prie to, kad klimato kaita vyktų lėčiau, pasaulis būtų mažiau užterštas šiukšlėmis ir pan. Atsisakę mėsos, saugome atogrąžų miškus ir gyvūnus, rinkdamiesi daugkartinius medžiaginius pirkimo maišelius sumažiname plastiko naudojimą, dažniau iškeisdami automobilį į dviratį, troleibusą ar traukinį, tausojame klimatą... Ir tai, viso labo, tik keli pavyzdžiai. Manau, geriau, kad būtų daug žmonių, kurie po truputį darytų gerus darbus, nei vienas, kuris idealiai tausotų gamtą. O šiek tiek padaryti tikrai galime visi, tik reikia noro ir trupučio pastangų.

Kaip jūsų gyvenime atsirado veganizmas ir savanorystė gyvūnų organizacijose „Tušti narvai“, „Trys paršeliai“? Kiek prie minėtų organizacijų veiklų prisidedate šiandien?

Niekada nebuvau mėsos mėgėja, tad augalinė mityba įsivyravo mano gyvenime gana natūraliai ir palaipsniui. Dabar nesu šimtaprocentinė veganė, mityboje darau įvairių išimčių. Manau, svarbu suvokti priežastis, ką ir dėl ko darai, kad pasirinktas gyvenimo būdas teiktų laimę.

Savanorystė gyvūnų teisių srityje vienu metu buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Vis dar palaikau puikius santykius su organizacijomis „Tušti narvai“ ir „Trys paršeliai“, tik šiuo metu daugiau prisidedu prie vienkartinių iniciatyvų, nes esu labai užimta profesinėje veikloje ir lieka mažai laisvo laiko. Taip pat esu savanoriavusi iniciatyvoje „Niekieno vaikai“, prie kurios labai rekomenduoju jungtis tiems, kuri turi daug laiko ir meilės perteklių. Itin vertinu ir Paramos vaikams centrą, kuriame visada galima rasti kuo prisidėti ar ką paremti. Per metus šis centras padeda šimtams vaikų, kurie nukentėjo nuo smurto, taip pat rengia tėvų mokymus, veikia Tėvų linija, kur galima kasdien nemokamai pasiskambinti ir pasitarti vaikų auginimo klausimais.

Elžbieta Latėnaitė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Elžbieta Latėnaitė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Kaip jūsų kasdienybę keitė vedų, Rytų filosofijos žinios?

Kai prieš kelerius metus nusižudė brolis, vaišnavų (krišnaitų) religija man padėjo išgyventi tą sunkų laikotarpį. Buvau giliai pasinėrusi į vedas, dvasinio kelio paieškas, maldą, meditaciją, Rytų filosofiją. Šios dienos akimis matau, kad visa tai būtent tuo metu tikrai padėjo ir buvo reikalinga. Laikui bėgant vidinės stiprybės man suteikė psichoterapija, o religijose bei įvairiose bendruomenėse vešintis seksizmas, homofobija, mizoginija, panieka seksualumui, kuriamas bejėgystės jausmas ir įteigimas, jog pats esi niekas, negali nieko padaryti ir nuspręsti, privalai klausyti to, ką sako ir liepia kiti (vyresni, vertingesni, mokytojai, vedliai, dievas), ėmė tik trukdyti. Klusniai gyvenant pagal tokias „tiesas“, gali išsivystyti visiškas negebėjimas priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, nes juk imi galvoti, kad yra kas už tave atsakingas ir viską gali nuspręsti. Tai pavojingi dalykai. Džiaugiuosi, kad po kurio laiko pajutau poreikį nuo viso to atitolti. Dabar neturiu jokio sąlyčio su vedomis, laikau save ateiste. Kaip išmintingai pasakė mano pusseserė Emilija: „Meilė sau palengva pakeitė meilę Dievui.“

Esate minėjusi, kad gerai žinote, ką reiškia laimės paieškos, vartojant alkoholį, linksminantis vakarėliuose ar kuriant žalingus santykius. Kur dabar randate laimę?

Pagrindinis laimės šaltinis esu aš pati ir mano gyvenimas. Psichoterapija labai padeda pajusti save, suprasti savo norus, svajones, įgyti stuburą, susitvarkyti su laimę temdančiais vidiniais ir išoriniais dalykais, reiškiniais, patirtimis. O jausdama ir turėdama save, laimę galiu rasti ir bendraudama su dukra, partneriu, draugais, dirbdama įvairius darbus, taip pat ir su vyno taure.

Kokios šiandieninės Lietuvos aktualijos jums kelia didžiausią susirūpinimą? Ką labiausiai norėtumėte pakeisti?

Daugiausiai nerimauju dėl to, kad žmonės nesijaučia laimingi, ir dėl visko, kas iš to kyla: smurtas, neapykanta kitokiems, savęs žlugdymas. Ne mažesnį susirūpinimą man kelia nepakankamas valdžios dėmesys psichikos sveikatos sistemai, medicinos darbuotojų atlyginimams ir darbo sąlygoms, švietimo sistemai, žmogaus teisėms, gamtosaugai.

Kokiais principais remdamasi auginate dukrą?

Dukrą auginu pagal atsakingos tėvystės principus. Esu perskaičiusi nemažai literatūros, lankiau kursus tėvams, porą kartų esu skambinusi į Tėvų liniją nemokamos konsultacijos, kai nežinojau, kaip išspręsti kasdienes situacijas. Manau, kad laimingi žmonės užauga iš laimingų – be smurto, bet su ribomis ir kitomis auklėjamomis priemonėmis auginamų – vaikų. Tikiu abipusiu pagarbiu lygiaverčiu santykiu tarp suaugusiųjų ir vaikų, nors puikiai žinau, kaip nelengva kartais tai pasiekti. Svarbu patiems tėvams to norėti ir pasistengti.

Ar mėgstate suktis virtuvėje? Ką dažniausiai gaminate?

Mano dukra kartais prašo, kad mes pasisuktume virtuvėje, tada susiimame rankomis ir sukamės, kol apsvaigsta galva (juokiasi). O gaminimo įkvėpimas man labai fragmentiškas dalykas: kartais norisi gaminti, kartais visai ne. Šiuo metu ne itin tai mėgstu. Patinka valgyti pagamintus patiekalus.

Ar Lietuvoje jau yra užtektinai vietų, kur galima būtų rasti kokybiško ir sveiko maisto?

Kiek žinau, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičių, mūsų šalyje yra labai daug vegetarišką ar veganišką maistą siūlančių kavinių. Bet ir turguje galima įsigyti geros kokybės produktų. Tad, žvelgiant į ateitį, perspektyvos, manau, puikios.

Kokias dar neįgyvendintas idėjas labiausiai norėtumėte realizuoti?

Labai norėčiau ilgesniam laikui išsirengti į kelionę... Žaviuosi žmonėmis, kurie išvyksta mėnesiui ar keliems į šiltus kraštus ar kitas mėgstamas šalis. Ir pati mokausi gebėjimo planuoti ne tik savo darbus, bet ir poilsį. Manau, į poilsį, kaip ir į bendrą savo emocinį nusiteikimą, svarbu žiūrėti rimtai.

Naujausi straipsniai