12 klausimų Inetai Stasiulytei: apie silpnybes, motinystę ir auginamas samanas

Ineta Stasiulytė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: Lina Grinkevičienė
Publikuota: 2019-08-08 08:44
Aktorė Ineta Stasiulytė sako, kad motinystė nesujaukė jos įprasto gyvenimo ritmo. Priešingai, suteikė įkvėpimo ir energijos. Ją galima išvysti ne tik scenoje, filmavimo aikštelėje, kur dažniausiai vyksta kartu su mažąja Frėja, bet ir įvairiuose renginiuose.

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA. 1980 m. gegužės 17 d.

ZODIAKO ŽENKLAS. Jautis.

MALONIAUSIAS METŲ LAIKAS. Pavasaris, nes visa gamta atgyja.

POMĖGIS. Auginti samanas.

GERIAUSIAS POISLIS. Prisikrovus saldumynų žiūrėti gerus filmus. Ypač TV serialus, tokius kaip „Tiltas“, „Žmogžudystė“.

ŠEIMOS RITUALAS. Mėgstame gaminti vakarienes. Nuo ryto būna nuspręsta, ką valgysime vakare. Mūsų razinka – grilio patiekalai.

ĮSIMINTINIAUSIA KELIONĖ. Atostogos Balio saloje.

SVAJONIŲ VAIDMUO. Kiekvienas vaidmuo ypatingas, negalėčiau išskirti vieno.

LABIAUSIAI ERZINANTI ŽMONIŲ SAVYBĖ. Melas. Tikiu, kad nėra balto ar juodo. Tiesiog melas yra melas.

NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Valyti dulkes, nes tai tas pats, kas kasti sniegą sningant. 

Ineta Stasiulytė ir Deividas Meškauskas
Ineta Stasiulytė ir Deividas Meškauskas
Mažajai dukrelei Frėjai dar nėra metukų, o jūs be pertraukos ir toliau intensyviai vaidinate teatre, filmuojatės TV serialuose, esate dažnas renginių svečias... Kaip visur spėjate?

Viską reikia susiplanuoti. Nuo darbų iki laiko sau. Kai Frėja miega, tuomet ramiai atsisėdu su puodeliu kavos ir mėgaujuosi akimirka. Peržiūriu praleistus skambučius ir žinutes, atrašau tiems, kuriems nepavyko susisiekti su manimi. Jei gerčiau kavą su dukrele ant rankų, pulčiau tvarkyti reikalus, duoti interviu – viską daryti vienu metu, kiltų chaosas. Tuomet pervargčiau, viskas imtų erzinti, o vakare atpirkimo ožiu taptų vyras, ant kurio išliečiau susikaupusią neigiamą energiją (juokiasi).

Vadinasi, motinystė nė kiek nesujaukė įprasto gyvenimo ritmo ir karjeros planų?

Tikrai nesujaukė. Dabar, priešingai, taip išmokau susistyguoti laiką, kad spėju nuveikti dar daugiau nei anksčiau. Nuo Frėjos gimimo nebuvome nė karto naktį atsikėlę. Dvyliktą valandą nakties ją guldome, o keliasi – apie devintą ryto. Net naktį maitinama neprabunda. Frėja skleidžia vidinę ramybę. Svarbu viską daryti lėtai, neskubant ir su pasimėgavimu: eiti lėtai, mirksėti lėtai ir minkštai, nes tada gaminasi moteriškų hormonų. O, kai gyvenu pagal moterišką prigimtį, jaučiuosi laiminga.

Kaifuoju, kai reikia eiti į sceną, laukia filmavimas ar renginys. Visur važiuoju kartu su Frėja ir aukle. Per pertraukas pamaitinu ją savo pienu. Ji visada šalia. Be auklės, vienai viską aprėpti, žinoma, būtų sunkoka. Manau, reikia leisti sau viską, kas palengvina gyvenimą.

Nesate iš tų moterų, kurios po gimdymo atsiduoda vien motinystės džiaugsmams?

Esu iš tų, kurioms reikia veiksmo. Darbas man teikia malonumą. Vaidindama, per renginius pasikraunu tiek energijos, kad paskui dvi dienas vaikštau išsišiepusi. Todėl nėra prasmės ko nors atsisakyti. Kadangi Frėja visada būna kartu, ji puikiai socializuojasi, nes bendrauja su daug žmonių, girdi įvairią muziką, garsus per spektaklius užkulisiuose. Ji pažindinasi su ja supančiu pasauliu. Visi patenkinti.

Kokia esate mama – griežta, reikli ar mama draugė?

Nemėgstu vaikščioti į klasės tėvų susirinkimus, su tėvais kalbėtis vien apie vaikus. Šiuo atveju nesu labai mamiška. Kartais pačiai kaip mamai trūksta disciplinos: pažadu, kad jei vyresnioji dukra Upė (jai – keturiolika) kažko nepadarys, bus pasekmės, bet iš tos meilės taip ir lieka viskas tik žodžiais. Nesu tobula mama, nors kartais pagalvoju, gal ir reikėtų būti griežtesnei.

Galima apsimesti, kad mes nebuvome tokie patys paaugliai, bet juk taip nėra. Jei kažką padaro ne taip, klausiu dukros: „Kaip tu elgtumeisi toje situacijoje? Nes aš nežinau – aš pirmą kartą auginu paauglę dukrą.“ Manau kalbėjimasis yra labai svarbus auklėjant vaikus.
Ineta Stasiulytė / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Ineta Stasiulytė / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Kokia būna mama aktorė?

Kai pradinėse klasėse ateidavau pasiimti Upės iš mokyklos, ji man sakydavo: „Gal gali kada ateiti su paltu – kaip kitos mamos?“ Mėgstu patogią aprangą, nes vaidindama daug puošiuosi. Pamenu, kartą po spektaklio turėjau vykti į filmo pristatymą. Taip nenorėjau autis aukštakulnių, nes su jais teko pravaikščioti visą dieną. Tad prie klasikinės suknelės apsiaviau branavykus. Ir tik todėl, kad tingėjau su kablais vaikščioti (juokiasi)

Kodėl pakeitėte dukros vardą? Iš pradžių davėte Marijos, o paskui pavadinote Frėja?

Kai ji gimė, pamatėme, kad šis vardas jai netinka. Visą mėnesį netarėme jo, kol neišrinkome kito. Abiem su Deividu norėjosi, kad vardas tratėtų. Taigi Frėja labai tiko. O ir prasmė šio vardo labai graži – Frėja yra skandinavų grožio, meilės ir vaisingumo deivė.

Kodėl kaip įsimintiniausias išskyrėte būtent atostogas Balyje? Pakerėjo gamta?

Todėl, kad buvo trijų savaičių atostogos. Tiek daug laiko nebuvome išvažiavę, atitrūkę nuo darbų, rutinos. Į Balį vykome jau trise – tuomet laukiausi Frėjos. Buvau penktą mėnesį nėščia. Skersai išilgai apkeliavome visą salą. Mums su Deividu tinka keliauti, nes kelionė suartina.

Ar realiame gyvenime mėgstate rizikuoti, leistis į avantiūras?

Nemėgstu ekstremalių dalykų. Esu žemės ženklas, stabiliai stovintis ant žemės. Po kelių nelabai sėkmingai pasibaigusių avantiūrų įsitikinau, kad nieko nereikia daryti per prievartą. Kartą atostogaujant kalnuose man siūlė paslidinėti. Nenorėjau, sakiau, kad aš tik ramiai pasėdėsiu apačioje ir pasigrožėsiu snieguotomis kalnų viršūnėmis. Bet kažkaip įkalbėjo. Stojau ant slidžių ir... neišvengiau traumos – skilo meniskas.

Kitą kartą visą mėnesį vaikščiojau į baseiną, kad išmokčiau nardyti. Galiausiai treneris pats ėmė atkalbinėti: „Kam tau viso to reikia?“ Matė, kad tai man neteikia malonumo. Supratau, kad nereikia stengtis perlipti per save. Juk aš gimiau kvėpuoti, o ne plaukioti po vandeniu. Todėl gyvenime visada plaukiu aukštai iškėlusi galvą.

Minėjote, kad jums patinka auginti samanas. Iš šalies atrodytų keistas ir retas pomėgis.

Man labai patinka miškas, žaluma. Su Deividu turime slaptą vietelę, kur dažnai atvažiuojame.
Tempiu namo įvairių rūšių samanas. Viską parsineščiau, jei tik galėčiau (šypsosi). Auginu ir samanas, ir kadagį, ir mėlynes, ir žibutes, ir spanguoles... Mūsų terasoje nėra įprastų gėlių ar žiedų, ten daug miško ir japoniško sodo detalių.

Ar turite moteriškų silpnybių?

Turiu. Negaliu ramiai praeiti pro apatinio trikotažo parduotuvę.

Dar viena mano silpnybė – saldumynai. Visi mano kolegos žino, kad mano rankinėje visada yra kažko saldaus. Žmonės sako, kad nuo to storėjama. Bet man kalorijos eina į smegenis – šokoladas nuostabiai kompensuoja padarytą peroksido žalą.

Kokios jūsų nepažįsta aplinkiniai? Nesate pavydi? Juk teatre, kine milžiniška konkurencija.

Reikėtų jų paklausti, net nežinau. Gal rimtos, ramios, susimąsčiusios, nes pažįsta linksmą. Darbas man tarsi nesibaigiantis tūsas. Scenoje ir filmavimo aikštelėje išsišėlioju, o namuose būnu rami.

Konkurencija? Niekada nebijojau, kad, tarkim, pagimdžiusi, neteksiu vaidmenų ar dingsiu iš eterio. Niekas negali padaryti taip, kaip aš. O aš negaliu padaryti taip, kaip kitas. Todėl nėra pavydo. Tu niekada negali būti geresnis už ką nors kita. Nebent tapti geresnis už save patį, nei buvai vakar. Kiekvienam skirta savo...

Ar nepavargstate gyvendama tokiu sparčiu tempu, išdalydama save žmonėms?

Labai myliu žmones, patinka bendrauti, stebėti juos. Bendraudama, priešingai, pasisemiu gerų emocijų, papildau, žinoma, ir personažų kartoteką. Žinau, kaip padaryti, kad būtų linksma. Tai tokią aplinką ir kuriu aplink save. Gera ir smagu juoktis drauge. Namo grįžtu pasikrovusi energijos. Todėl ir nejaučiu nuovargio. Nebent nedidelį – dėl veiklos gausos, kuris greitai praeina. Atkeliavom į žemę išmokti mylėti. Tuo stengiuosi ir užsiimti, nenukrypdama nuo tikslo.