12 klausimų Justei Zinkevičiūtei: apie aktorystę, knygos rašymą ir gimtąją Nidą

Akimirkos iš Justės Zinkevičiūtės kelionės/Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: L. Samulė
Publikuota: 2019-09-28 08:53
Iš lietuviškų kino filmų ir televizijos serialų daugeliui žinoma aktorė Justė Zinkevičiūtė viena veikla neapsiriboja. Ji jau išleido knygą „Kavos puodelis prie jūros“ ir sukūrė moterims skirtą projektą „Pasimatuok jūrą“. Justės galvoje pamažu dėliojasi antroji knyga, o įdomūs vaidmenys veja vienas kitą.

Trumpa dosjė

Akių spalva. Mėlyna.

Žaviausia epocha. Renesansas.

Geriausia perskaityta knyga. W. P. Youngo „Trobelė“.

Laukiamiausias metų laikas. Pavasaris.

Koks gyvūnas būčiau. Flamingas.

Naminis gyvūnas. Šuo.

Mėgstamiausia spalva. Šiuo gyvenimo periodu neturiu.

Autoritetas. Mano šeima.

Slaptas talentas. Jis yra slaptas (šypsosi).

Prietaras. Niekada nedėkoju, kai man linki sėkmės, tiesiog visada nusišypsau.

Erzinanti žmogaus savybė. Veidmainiškumas.

Niekada taip ir neišmokau. Skambinti pianinu. 

Justė Zinkevičiūtė/Asmeninio archyvo nuotr.
Justė Zinkevičiūtė/Asmeninio archyvo nuotr.

Papasakokite apie naujausius savo darbus – kada ir kokį vaidmenį atliekančią jus galėsime išvysti?

Rugsėjį pasirodysiu televizijos ekranuose – vaidinsiu komiškame seriale „Galiu rytoj“, o mažieji žiūrovai išgirs mane kino teatruose, kur bus rodomas animacinis filmas „Raudonbatė ir 7 nykštukai“. Ten įgarsinau Snieguolę. Yra ir daugiau projektų, bet apie juos dar negaliu garsiai kalbėti (šypteli).

Taip pat laukiu tos akimirkos, kai dienos šviesą išvys mano antroji knyga, tačiau šis kūrybinis laikas nėra toks greitas, kaip norėtųsi. Antroji knyga bus kitokia nei pirmoji. Nesinori skubėti. 

Kokie vaidmenys jums artimesni – draminiai ar komiški? Kodėl?

Kiekvienas vaidmuo man yra artimas, savitas, kaip sakau, išmyluotas, nes kurdama daug laiko praleidžiu su juo. Galvoju, koks jis turėtų būti, kokios jo charakterio savybės, ką jis valgo, kaip eina, kalba, kokia jo filosofija. Man nėra skirtumo, kokio žanro vaidmenis atlikti. Man tiesiog patinka juos kurti. Mėgstu būti scenoje ir kurti tą stebuklą, kurio tikisi žiūrovas. Joje lengviau nei gyvenime! Čia galime pakeisti tai, ką reikia. Daryti tai, kas būtina, ir viską priimti kaip žaidimą, kuris trunka tik tam tikrą laiką. Pajutusi tai, būnu tarsi išsivadavusi nuo didžiosios savo esybės neišmanymo – savanaudiškumo.

Ar yra sudėtingesnių scenų už meilės? Kaip filmavimo aikštelėje sukuriama intymesnė atmosfera?

Čia viskas labai paprasta. Aš dirbu su savo srities profesionalais: aktoriais, režisieriais, operatoriais... Į aikštelę visi ateina dirbti. Nebūna jokių interpretacijų. Meilės scenas, kurios apsiriboja bučiniu ar apsikabinimu, priimame lygiai taip pat, kaip ir tas, kuriose reikia valgyti. Kadre kuriame gyvenimą, stengiamės, kad jis būtų kuo įtikinamesnis.

Akimirkos iš Justės Zinkevičiūtės kelionės/Asmeninio archyvo nuotr.
Akimirkos iš Justės Zinkevičiūtės kelionės/Asmeninio archyvo nuotr.

Ar nuo vaikystės svajojote tapti aktore? Ar esate išbandžiusi ką nors kita?

Visada sakiau, kad tai buvo įgyvendinta vaikystės svajonė. Man tėvai niekada nebandė įpiršti savo nuomonės, kad kita profesija yra geriau. Jie man leido pačiai formuotis kaip asmenybei. Pačiai pažinti, nuspręsti. Jaučiau ir tebejaučiu iš jų didelį palaikymą, bet sprendimus visada priimu pati.

Čia svarbiausia yra atvirumas su savimi ir veikimas to, kas teikia džiaugsmą. Kartais galvoju, kad Dievas mano talentą padalijo į dvi dalis. Į aktorystę ir į tai, ką veikiu savo projekte „Pasimatuok jūrą“. Šie du dalykai man teikia pusiausvyrą gyvenime. 

Ar mielai žiūrite į save ekranuose?

Anksčiau buvo labai sunku į save žiūrėti. Analizuodama vaidybą, visada kibdavau ir prie išvaizdos. Dabar yra viskas kitaip. Nebekeliu sau neįmanomų reikalavimų. Priimu save su visais tobulais netobulumais. Išmokau save priimti tokią, kokia esu. Atsirado pagarba sau. Ir dabar žinau: kiekvienos moters privalumas yra tai, kad ji tokia vienintelė, nepakartojama. Tai žavu. Šiandien esu sau graži. Ir to žinojimo linkiu kiekvienai.

Kaip bėga jūsų laisvalaikis? Gal turite kokių pomėgių?

Jūra ir knygos. Anksčiau man nepatiko gulėti paplūdimyje ir degintis. Dabar tai yra tarsi meditacija. O stebint saulėlydžius atsigauna ir kūnas, ir siela.

Šiuo metu pradėjau domėtis naujais dalykais, tad kiek daug neperskaityta, nepamatyta! Turiu kelionių bilietus, kurie laukia savo skrydžių. Visa tai yra gyvenimas, kuris dovanoja naujumą – jis kuria emocijas, o emocijos man padeda tobulėti.

Esate ne tik aktorė, bet ir rašytoja. Kaip gimsta jūsų knygos? Kokiam skaitytojui jos skirtos?

Pirmiausia, tikrai nedrįsčiau savęs vadinti rašytoja. Tiesiog rašau, ir tiek. Mano knygos neturi taisyklių, jos gimsta tada, kai tam ateina laikas. Ir dabar nežinau, kada antra knyga pasieks skaitytojų širdis. Ji rašoma, o kada bus tas laikas, kai norėsiu ja dalintis, nežinau. 

Rašau moterims, todėl su kiekviena knyga jaučiu didelę atsakomybę. Juk jos skaitydamos skirs savo laiką man, todėl noriu, kad tas laikas būtų vertingas, kad įkvėptų. Šiandien gavau patį geriausią atsakymą iš vienos skaitytojos. Ji pasakė: „Ačiū, Juste, kad kalbate mano kalba.“

Justė Zinkevičiūtė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Justė Zinkevičiūtė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Kas jums yra moteriškumas ir kaip jį puoselėti?

Moteriškumas yra mumyse, todėl labai svarbu atsakyti sau į klausimus: kaip čia atsiradome, kur esame, kur judame? Tikiu, kad skaitydamos močiučių, prosenelių istorijas atrasime ir savo istoriją. Visos gimstame moteriškos, tik galbūt gyvenimo situacijos, aplinka užgožia tai, bet kiekviena žinome, kas yra tas moteriškumas, ko mums reikia, kad tokios pasijaustume. Tad viskas, ko reikia, tai tą jausmą, tą žinojimą savyje budinti ir išdrįsti gyventi taip, kaip iš tikrųjų norisi.

Moteris, atradusi savo moteriškumą, atranda pasaulį ir slaptą gyvenimo raktą, kuriame – visa išmintis, teikianti vidinę laimę. 

Esate gimusi ir užaugusi Nidoje. Koks jūsų santykis su pajūriu?

Jūra yra mano namai. Geriausia pašnekovė tyloje. Įkvėpimas. Knyga ir moteriška filosofija „Pasimatuok jūrą“. Kartais atrodo, kad Nida – mano žemė, prieglobstis ir pati saugiausia vieta. Mano darbai – Vilniuje, čia praleidžiu nemažai laiko, bet važiuodama į Nidą visada sakau, kad skubu namo. Ir taip bus visuomet.

Papasakokite daugiau apie iniciatyvą „Pasimatuok jūrą“.

„Pasimatuok jūrą“ nėra prekės ženklas. Tai moteriška filosofija apie gyvenimą. Projektas kalba apie vidinį moters grožį ir kuria išorinį. Visada dalinuosi mintimis apie nesuvaidintą moterišką emociją MYLĖTI. Save. Vyrą. Vaikus. Darbą. Laisvalaikį. Atradimus. Apie nesuvaidintą moterišką emociją MYLĖTI tai, ką tik TU nori. Taip pat kuriame drabužius. Kiekvienas rūbas skelbia pasauliui žinutę apie tai, kad moteriškumui visai nesvarbu, kokia tavo odos spalva ar kokia kalba šneka tavo lūpos, svarbiausia, kad tu tokia esi.

Esate meno, kūrybos žmogus, ar galėtumėte dirbti nuo 8 iki 17 val.? 

Ne, manau, kad negalėčiau. Jau daug metų gyvenu be įprasto darbo grafiko ir esu laiminga. Būna, kad tenka dirbti ir per Šv. Kalėdas ir per Šv. Velykas, bet, pavyzdžiui, šiandien yra darbo diena, kol mes kalbamės, aš deginuosi paplūdimyje (šypsosi). Aš tiesiog gyvenu savo gyvenimą su savo taisyklėmis.

Ar kada svarstėte emigruoti? Kur norėtumėte gyventi, jei ne Lietuvoje?

Ne, esu savo šalies patriotė. Man labai patinka keliauti, bet visada norisi grįžti namo.

Naujausi straipsniai