12 klausimų Livijai Gradauskienei: apie didžiausią priklausomybę ir nenorą gaminti

Livija Gradauskienė
Autorius: Lina Grinkevičienė
Publikuota: 2020-01-11 13:32
„Aplinkiniai dažnai stebisi, kaip aš visur spėju. Bet tokia mano prigimtis – negaliu gyventi be veiklos. Jau geriau mažiau miego (neskaičiuoju, kiek metų jo man trūksta), bet ką nors įdomaus nuveikti“, – sako radijo ir televizijos laidų vedėja Livija Gradauskienė.

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA. 1973 m. birželio 3 d. 

ZODIAKO ŽENKLAS. Dvyniai.

NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Lyginti drabužius. 

3 POMĖGIAI. Muzika, kinas, kapstytis šiltnamyje.

SVARBIAUSI DAIKTAI RANKINĖJE. Užrašų knygelė, kurioje rašausi laidos kūrybines mintis, ir kosmetinė.

POSAKIS. „Kad tik tokios poblemos!“ Dalykai, kurie mus liūdina, dažniausiai neverti to, kad susigadintume dieną. Nesikapstykime smulkmenose.  

ĮSIMINTINIAUSIAS NUOTYKIS. Dalyvavimas televizijos projekte „Baimės faktorius“. 

LŪPDAŽIS. Matinis ir ryškus – raudonas, vyšninis. Blankios, lengvos spalvos – ne man. 

GERIAUSIA DOVANA. Masažas, nes sau dažniausiai pagaili, o gavus dovanų – palaima. 

ENERGIJOS UŽTAISAS. Sporto salė. Tai padeda netapti viskuo besiskundžiančia bambekle, nes nemėgstu tokių žmonių.

AUTOMOBILIS. Vairuoju „Volvo“ markės automobilį. Man svarbiausia tai, kad automobilis turėtų kuo daugiau arklio galių ir būtų užvedamas be rakto, nes amžinai jį kur nors pradanginu.

FILMAS. Dievinu kiną, bet sunku išskirti vieną kurį filmą, nes yra daug gerų. Antrąsyk mielai pažiūrėčiau „Didysis šou meistras“ ir „Džokeris“.

TRUKDANTI CHARAKTERIO YPATYBĖ. Nemoku pasakyti „ne“, o paskui, nors persiplėšk, turiu tesėti žodį. Vis dar mokausi neprisižadėti per daug.

Livija Gradauskienė / Vaivos Abromaitytės („Radiocentras“) nuotr.
Livija Gradauskienė / Vaivos Abromaitytės („Radiocentras“) nuotr.

Jūsų balsas skamba ne tik radijuje – teisėjaujate televizijos projekte „Muzikinė kaukė“. Turbūt tenka ruoštis ir teisėjams? 

Namų darbus turime atlikti ir mes. Prieš kiekvieną laidą tenka susipažinti, kaip originalūs atlikėjai dirba scenoje, kad suprastume, kiek kiekvienam dalyviui pavyksta įsikūnyti į atlikėjus. Man svarbu ne tik rezultatas, bet ir tai, kiek dalyviai įdeda pastangų, kiek būna jaudulio, nervų... 

Šiame projekte teisėjauju ne vieną sezoną, nes beprotiškai patinka ne tik pats projektas, bet ir žmonės, kuriuos čia sutinku. Esu pamišusi dėl talentų, juos labai vertinu. Žaviuosi ir grimuotojų talentu. Būna, prasilenki koridoriuje jau su nugrimuotais atlikėjais ir neatpažįsti, kas yra kas (juokiasi). Ačiū Dievui, kad yra „Muzikinė kaukė“, nes kai kurių žmonių talentų taip ir nepamatytume – juk tik po šio projekto daug kas atrado, koks stebuklingas yra Martynas Kavaliauskas ar Edgaras Lubys, iki tol slėpęs, kad turi aktoriaus talento.

Viename interviu atviravote, kad nemėgstate gaminti. Bet sutikote tapti net kulinarinės laidos vedėja.

O, tai buvo internetinė kulinarinė laida. Neatsisakiau, nes šis vienkartinis projektas buvo galimybė smagiai praleisti laiką ir pabendrauti su laidos svečiais, kalbinti juos. Jiems buvo iššūkis atsistoti prie viryklės. Kiekviena patirtis, sutikti nauji žmonės – didelės vertybės.  

Jei atvirai, aš – ne virtuvės žmogus, maisto apskritai nesureikšminu, jis manęs nedomina. Man šimtąkart smagiau valgyti bet ką, bet su gera kompanija nei gurmanišką, brangiausią maistą vienai. Kaip sakoma, neduok pavalgyti, leisk pašnekėti (juokiasi). 

Namuose jūs irgi retai stovite prie viryklės?

Na, šeimyna nevalgiusi nelieka. Stengiuosi ruošti tokius patiekalus, kuriuos gaminti užtruktų ne ilgiau kaip 15 minučių. Ilgiau išstovėti prie viryklės – tikra kančia (juokiasi). Beje, toje kulinarinėje laidoje, kurią vedžiau, išmokau gaminti vieną greitą patiekalą, jis tapo mano firminiu patiekalu. Tai – orkaitėje kepti baklažanai su ožkų sūriu.

Man pasisekė, kad mano vyras ir dukra – gurmanai iš prigimties, mėgsta gaminti. Taigi namuose mielai užleidžiu šias pareigas jiems. Aš superku produktus, o jau jų fantazijos reikalas, ką jie pasigamins. Tai davė rezultatų – užaugo savarankiški. Dukrai Liepai Marijai – jau 19-a, o sūnui Andriui Simonui – 12-a. Dabar jie ir mane nustebina savo kulinariniais šedevrais.

Ar tiesa, kad esate sporto fanatikė?  

Aš jau beveik apsigyvenau sporto klube, ten jaučiuosi kaip namuose. Ir einu ne vakarais – stengiuosi ištaikyti po rytinės radijo laidos. Laiko sau praktiškai nelieka, tačiau turiu pasiskyrusi savo sporto valandėles, ir, jei tik praleidžiu, viduje ima graužti kirminas, nerandu sau vietos. Intensyviai sportuoju jau apie septynerius metus. Daug energijos atima įvairūs darbai, tačiau visų rūpesčių, problemų, įtampos geriausiai atsikratau per treniruotę. Va, jei reikėtų įvardyti didžiausią priklausomybę, nedvejodama pasakyčiau, kad tai – sportas ir bendravimas. Patinka grupinės treniruotės. Supratau, kad nėra ko gaišti laiko vaikštinėjant tarp treniruoklių, – kai treneris vadovauja grupei, pratimus atlieki 100 procentų ir savęs apgauti nepavyksta. 

Livija Gradauskienė
Livija Gradauskienė

Turbūt nepameluosime sakydami, kad sportas taip pat prisideda prie visuomet puikios jūsų nuotaikos?

Atkreipiau dėmesį į tai, kad sportuojant išties gaminasi laimės hormonai, nes iš sporto salės išeinu su plačia šypsena. Tuomet ištinka reta akimirka, kai be maivymosi gali sau sakyti: „Tai šaunuolė!“ Ir dar įsitikinau tuo, kad teisybę rašo, jog, jei aktyviai sportuoji, organizmas daugiau pasigamina vitamino D. Šiemet neteko daug degintis, nevartojau šio vitamino ir papildomai, bet, iš smalsumo atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad man jo netrūksta. 

Ar esate iš tų mamų, kurios aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime? 

Mano vaikai muzikuoja: dukra groja fortepijonu (na, o studijuoja dizainą), sūnus – violončele. Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje praleidžiu labai daug laiko. Šiuo klausimu vaikų gyvenime dalyvauju labai aktyviai. Vaikų pasirodymai, koncertai man – šventas reikalas. Tačiau niekada nesu prašiusi parodyti pažymių knygelės, tikrinusi, ar paruošė pamokas, – tiesiog tam, kad jie suprastų, jog mokosi ne dėl pažymių. Sūnus lanko mokyklą, kurioje mokslo pasiekimai nėra vertinami balais. Man toks modelis patinka, nors kitiems gal atrodo: kaip be pažymių? Labai svarbu išmokti gyventi ne dėl įvertinimo.

Dažnai jus galima išvysti reklamose, kuriose matome, kad viską vežimėliais vežate, perkate. Ar gyvenime apsipirkimas jums irgi teikia malonumą? 

Neslėpsiu, turiu tokią moterišką silpnybę grožio dalykiukams. Užsukusi į kosmetikos prekių parduotuvę išties pasijuntu geriau. Nauji lūpų dažai išties man pakelia nuotaiką. Bet kainos ir kokybės santykis man irgi svarbus. Kvaila išlaidauti nereikšmingiems dalykams. Tačiau, jei perku maistą, pavyzdžiui, aliejų, tai tik alyvuogių ir labai geros kokybės. Ir neįsižeidžiu, jei jam būna nuolaida (šypsosi). Tuomet taupumo sumetimais iškart imu du buteliukus. 

Livija Gradauskienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Livija Gradauskienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Ar atsidariusi spintą randate kuo apsirengti, ar kaip ir daugelis moterų?

Milijono drabužių neturiu, bet atsidariusi spintą visada randu kuo apsirengti. Nesu iš tų, kurios kruopščiai derina aprangą. Neturiu laiko ilgai staipytis prie veidrodžio. Vyras kartais net pasako: „Ką? Vėl su džinsais? Gal pasipuošk šiek kiek!“ Ir jis teisus – reikia kartais šventę susikurti. 

Mėgstu rengtis pagal nuotaiką, Gali būti džinsai, sijonas, suknelės vasarą, tik ne griežta biuro apranga. Oficialus kostiumėlis – tikrai ne man.

Esate žinomas eterio žmogus, varstomas aplinkinių žvilgsnių. Turbūt tai įpareigoja daugiau dėmesio skirti ir išvaizdai?

Grožis – subjektyvus dalykas. Jeigu dirbi modeliu, tai grožis, kūnas yra tavo darbo priemonės, reikalaujančios daug priežiūros. Na, o mums, užsiimantiems kitomis veiklomis, išorinis grožis ne toks svarbus. Svarbu būti sveikam, laimingam, įdomiam sau ir kitiems, tuomet akys švyti – juk traukia ne ilgos blakstienos, o velniukai akyse (juokiasi). Tačiau neneigsiu – kiekvienai moteriai, pažvelgus į veidrodį, smagu atrasti ką nors, kas ją pradžiugina. Kai tas vaizdas ima nebedžiuginti, tuomet galima pasitelkti įvairiausių grožio priemonių. 

Ką manote apie dirbtinį grožį?

Jei sugenda dantis, juk einame pas odontologą, tai tikrai nesmerkiu moterų, jei kokią įgriovą veide „užsilipdo“. Jeigu kokia raukšlė varo iš proto, kodėl gi nesikreipus į grožio specialistus. Svarbiausia – neužsižaisti su drastiškomis grožio procedūromis ir neperlenkti lazdos. Juk ne tik Angelinos Jolie lūpos yra gražios. Manau, reikėtų išlaikyti balansą tarp vidinio ir išorinio grožio. Vis dėlto, bendraudama su kitais žmonėmis, aš labiau pastebiu kibirkštėles akyse, o ne raumenį. Kai pašnekovas įdomus, gilus, charizmatiškas, akių negali atplėšti.   

Livija Gradauskienė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Livija Gradauskienė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Gal toks charizmatiškas buvo ir jūsų vyras, su kuriuo jau tiek daug metų  kartu?

Vien charizmos neužtenka tam, kad tas žmogus taptų tavo antrąja puse. Beje, susipažinome universitete studijuodami žurnalistiką. Buvome kursiokai, taigi mūsų pažintis įvyko ne kokiomis nors romantiškomis aplinkybėmis. Kai pradedi bendrauti, neklausi, dėl ko, už ką myli, – tiesiog jautiesi komfortiškai, pajunti, kad sieja kai kas bendra. Tas vidinis ryšys yra labai svarbu. Kai ilgainiui suvoki, kad su mylimu žmogumi šneki tais pačiais žodžiais, sutampa abiejų požiūriai į daugelį dalykų, viskas vyksta be jokių pastangų, natūraliai, nes tau tiesiog įdomu ir gera būti su juo. 

Koks jūsų gyvenimo kredo?

Jeigu niekam nesiryši, taip nieko įdomaus ir nepatirsi gyvenime. Džiaugiuosi tuo, kad iš prigimties esu optimistė. Jei kas nors blogai, viskas atrodo visiškas „š...“, spiriu sau į užpakalį. Liūdesys – toks dalykas: arba tu jį, arba jis tave. Pasiduoti lengva. Bet žmogui tam ir duota valia ir galva. Ir vaikus mokau, kad, kai ateina tinginukas, būna sunku, ko nors nenori, reikia tokią nuotaiką varyti šalin. 

Naujausi straipsniai