12 klausimų Natalijai Bunkei: apie meilę Lietuvai, motinystę ir naujus namus

Natalija Bunkė su sūnumi Kristupu
Autorius: L. Simonavičienė
Publikuota: 2019-08-10 08:31
Žavi, drąsi, veikli. Taip dažniausiai apibūdinama dainininkė ir verslininkė Natalija Bunkė. Pati ji nesikrato tokių epitetų ir priduria, kad vis dėlto realiame gyvenime yra labai žemiška ir paprasta.
Natalija, kaip gyvenate šiandien? Kokie jūsų džiaugsmai ir rūpesčiai?

Be galo intensyviai – juk vasara, kai neįmanomai daug koncertų ir renginių. Dažnai turiu net penkis pasirodymus per savaitę, būna – jie susidubliuoja. Taigi tenka viską koordinuoti, suktis be atokvėpio. Vasarą gyvenu ant ratų, nakvoju ne namie, keliauju po visą Lietuvą. Ir dėl to labai džiaugiuosi, nes pamačiau, kokia nepaprasti graži yra ta mūsų šalis.

Ar sakote, kad jums gera gyventi Lietuvoje?

Žinoma! Niekur kitur net nesiruošiu apsistoti ilgesniam laikui. Viešėdama užsienyje paprastai dar kartą įsitikinu, kaip gera mūsų šalyje. Visada noriu grįžti namo. Niekada nesvajojau, kaip mūsų tautiečiai, nusipirkti, pavyzdžiui, butą Ispanijoje ir praleisti ten šaltąjį metų laiką. Tiesą pasakius, Pietų šalyse man per karšta. Dievinu visus keturis Lietuvos metų laikus. O kad mokame skųstis – faktas. Ir nieko čia nepakeisi. Savo ir sūnaus gyvenimą kuriu Lietuvoje. Vėliau, žinoma, jis galės rinktis. Bet dabar mums gera čia.

Kad jau prakalbome apie gyvenimą Lietuvoje, sakykite, ką manote apie mūsų šalies politinę sistemą?

Esu visiškai antipolitiška. Šia sritimi domiuosi tik tiek, kiek tai mane asmeniškai liečia. Žinoma, kai vyksta rinkimai, visada balsuoju. Bet čia ir baigiasi mano dalyvavimas politikoje. Esu gavusi ne vieną pasiūlymą eiti į Seimą. Tačiau visada atsisakau. Tiesiog nenoriu dirbti to darbo, kurio visiškai neišmanau. Apskritai, manau, kad visi turime daryti tai, kas geriausiai sekasi, ką puikiai mokame.

Jūs esate gyvas to pavyzdys. Kaip sekasi suderinti kelias veiklas?

Be dainavimo, kuriu puokštes ir vadovauju veido paruošimo kosmetikos įmonei. Kadangi esu labai veikli, nenusėdžiu vietoje, visa tai man nekelia didelių sunkumų. Žinoma, kaip ir visi žmonės pavargstu. Tuomet tampu lėta ir tingi – galiu visą dieną pragulėti lovoje priešais televizorių. Tačiau atgavusi jėgas vėl kimbu į darbus. Apskritai vasara yra didysis darbymetis. Tik žiemą galiu užsiimti kitais reikalais, įgyvendinti idėjas, kurių turiu itin daug.
Natalija Bunkė / Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.
Natalija Bunkė / Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.
Ar kartais nekyla mintis, kad jūsų gyvenimo pakaktų dar bent dviem žmonėms?

Aš manau, kad kiekvienas pasirenkame, kaip gyventi. Svarbiausia yra susidėlioti prioritetus, pirmaeilius ir antraeilius darbus. Kai visko būna per daug, kokiai dienai dingstu: nesirodau socialiniuose tinkluose, neatsiliepiu telefonu, nors už viską esu atsakinga pati, vadybininko neturiu. Tda gana greitai sulaukiu gerbėjų klausimų, kas atsitiko, – juk paprastai gana aktyviai reiškiuosi socialiniuose tinkluose.

O kokia Natalija Bunkė yra realiame gyvenime?


Paprasta. Ir šias mano savybes pagaliau pastebėjo kiti. Tam labai daug įtakos turėjo socialiniai tinklai. Juose sekėjai pamatė mane visiškai kitokią, nei buvau piešiame žiniasklaidos. Taip, esu aštri, neieškanti žodžio kišenėje, bet taip pat labai žemiška. Apie sužvaigždėjimą negali būti nė kalbos, nes scenoje esu jau 18 metų. Taigi ir visos tos su populiarumu susijusios ligos prasirgtos. Kai man buvo 18 metų ir ėmiau kilti pramogų pasaulio laiptais, sužvaigždėjimas buvo gana normalus reiškinys. Jei susireikšminčiau dabar, atrodyčiau mažų mažiausiai kvailai. 

Neseniai įsikėlėte į naujus namus. Kaip sekasi?

Tikrų įkurtuvių dar nebuvo, nes namą nusipirkome tik gegužės 1 dieną, o atsikraustėme birželio 1-ąją. Tad vis dar gyvename įsikūrimo nuotaikomis – daug to trūksta, daug ką reikia padaryti. Kadangi nusipirkome namus, kuriuose jau buvo gyventa, teko viską perdaryti pagal save.

Atsimenu, dar tvarkant dokumentus, į feisbuką nutekėjo namo nuotraukos – tos, kurios buvo skelbime. Žmonės ėmė šaipytis, kad Bunkė gyvens kaip Rusijoj – vienas kambarys mėlynas, kitas žalias, trečias margas. Man interjeras irgi nepatiko, jį pakeičiau, bet tikrai nekritikavau ankstesnių gyventojų ir gerbiau jų skonį. Tas nuotraukas feisbuko administratorių paprašiau kuo skubiau pašalinti.
Natalija Bunkė su mylimuoju Edgaru / Mariaus Žičiaus/Žmonės.lt nuotr.
Natalija Bunkė su mylimuoju Edgaru / Mariaus Žičiaus/Žmonės.lt nuotr.
Ar interjerą kūrėte pati, ar samdėtės specialistą?

Viską dariau pati: samdžiau meistrus, kūriau interjerą, sprendžiau, kuri siena bus išgriauta, kuri – pastatyta. Kol dar buvo tvarkomi pirkimo ir pardavimo dokumentai, naršiau pinterest svetainėje, ieškojau idėjų ir bandžiau įsivaizduoti, kaip jas įgyvendinti. Man patinka klasika, pereinanti į modernumą: šviesios spalvos, princesiškas apipavidalinimas, prabangesni baldai. Kadangi namo fasadas angliško stiliaus (raudonų plytų su 4 metrų aukščio langais), mano mėgstamas interjeras puikiai tiko.

Beje, net užuolaidas siuvausi pati. Ir iš karto užbėgsiu už akių – tikrai ne todėl, kad nepasitikiu specialistais (šypsosi). Tiesiog kaip visi normalūs žmonės paskaičiavau ir supratau, kad langų uždangalams negaliu išleisti 5 000 eurų. Taigi 500 eurų paklojusi už šilką, 4 500 sutaupiau.

Be karjeros ir pramogų pasaulio, dar esate ir mama... 

Taip, tai pagrindinis mano darbas. Esu gana reikli, griežta ir konkreti mama. Mano santykiai su sūnumu būna visokie. Todėl nevengiu dėl jo auklėjimo pasitarti su specialistais. Su sūnumi dažnai kalbamės, diskutuojame, sprendžiame įvairius klausimus, aiškinamės, kas negerai, ką galime pakeisti. 

Kad jau prakalbome apie vaikus, papasakokite, koks yra jūsų sūnus Kristupas.

Mano sūnui beveik 8 metai. Jis yra labai judrus, smalsus, gyvybingas vaikas, jo visur daug – nespėju paskui. Kartais juokauju, kad esu užimta Kristupo logistika: kur nuvežti, ką padaryti ar nupirkti, iš kur paimti ir pan. Na, o pritaikiusi bausmę, pavyzdžiui, apribojusi telefoną, televizorių, planšetinį kompiuterį, nubaudžiu ne jį, bet save, nes tada turiu mesti visus darbus ir visą dėmesį skirti savo judruoliui (šypsosi).

Ar Kristupo tėtis prisideda prie sūnaus auklėjimo?

Tėčio santykiai su sūnumi – puikūs. Kai būna Lietuvoje nuolat bendrauja, pasiima po pamokų, savaitgaliais. Labai dėl to džiaugiuosi. Na, o šią vasarą Kristupas leidžia su tėčiu Prancūzijoje. Jau mėnesį ten vieši. Labai jo pasiilgau, bet džiaugiuosi, kad laiką leidžia su artimiausiu žmogumi, o ne su kokia nors aukle, kurią dėl savo darbo krūvio būčiau turėjusi samdyti.

Kaip įsivaizduojate save po 20 metų?

Neįsivaizduoju, kokie vėjai ir kur mane nublokš. Nenorėčiau, kad gyvenimas kardinaliai pasikeistų. Svajoju, kad ir toliau išlikčiau sėkminga, kilčiau vis aukščiau. Šiuo metu išgyvenu tikrą karjeros renesansą ir svajoju, kad tai tęstųsi kuo ilgiau. Turiu begalę tikslų ir stengsiuosi juos būtinai įgyvendinti.

Naujausi straipsniai