12 klausimų Vaidai Lisikaitei: apie blogietės vaidmenis, moterišką silpnybę ir autoritetą

Vaida Lisikaitė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2019-12-07 09:15
Naujoje Tado Vidmanto komedijoje „Pats sau milijonierius“ aktorė Vaida Lisikaitė-Mažrimė atliko ryškų Lauritos vaidmenį. „Džiaugiuosi jį gavusi, visgi jau pavargau nuo fyfų, barakudų ir blogiečių personažų. Svajoju vaidinti švelnią, jausmingą gerietę“, – atvirai sako teatro, kino ir televizijos aktorė.

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA. 1987 m. rugpjūčio 6 d. 

ZODIAKO ŽENKLAS. Liūtas. 

AKIŲ SPALVA. Mėlyna.

KNYGOS, PALIKUSIOS ĮSPŪDĮ. Dvi to paties rašytojo Eckharto Tolle knygos: „Naujoji žemė“ ir „Šios akimirkos jėga“.

BRANGIAUSI ŽMONĖS. Vienareikšmiškai – šeima. 

MYLIMIAUSIAS APDARAS. Labai mėgstu juodą spalvą, nes ji elegantiška, kupina paslapties. Patinka ir vyriški drabužiai. Nemažai jų turiu. Taip pat mėgstu over size drabužius, kurių dažniausiai ieškau vyrų skyriuje. 

NETIKĖČIAUSIAS DAIKTAS RANKINĖJE. Paskutiniu metu stengiuosi mažiau nešiotis daiktų. Pasiimu tik telefoną su banko kortele, namų raktus ir vazeliną.

BŪTINIAUSIA KOSMETIKOS PRIEMONĖ. Vazelinas lūpoms.

SVARBIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Įstojimas į LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademija – red.).

PRIETARAS. Nekalbėti tol, kol nepadarei. 

MĖGSTAMIAUSIAS METŲ LAIKAS. Vasara.

AUGALAS. Palmės.

ERZINANTI ŽMOGAUS SAVYBĖ. Melas.

PASAULIO VIETA. Dar nesu apsisprendusi dėl vienos vietos, tačiau šilčiausi jausmai atitenka šiltiems kraštams: Italijai, Ispanijai, Graikijos saloms.

MĖGSTAMIAUSIAS MAISTAS. Cezario salotos ir grikiai.

LABIAUSIAI ATPALAIDUOJANTI PROCEDŪRA. Masažas.

AUTORITETAS. Brolis, kurio savybės (atsakomybė, sąžiningumas, tikslo siekimas ir jo įgyvendinimas) mane labiausiai ir įkvepia.

 

Vaida Lisikaitė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Vaida Lisikaitė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Spalio pabaigoje pasirodė Tado Vidmanto komedija „Pats sau milijonierius“. Kaip sekėsi kurti ryškų Lauritos vaidmenį? Kuo šis darbas jums pačiai buvo įdomus?

Nuo pat pirmos akimirkos, kai buvau pakviesta į atranką, jaudinausi (tą jaudulį išgyvenu iki šiol). Labai norėjau gauti Lauritos vaidmenį ir kuo tiksliau jį atlikti. Be galo apsidžiaugiau, kai Tadas paprašė personažą prakalbinti joniškiečių tarme. Filmavimo aikštelėje jaudinausi galvodama apie tai, kaip vaidinti, kad neperspausčiau ir paskui nebūtų gėda į save žiūrėti. Pasirodžius filmui su baime ir kritika stebėjau savo darbą. Žinoma, turiu sau daug priekaištų bei pastabų, bet juos jau pasiliksiu kaip pamokas ir stengsiuosi gerinti savo darbą ateityje.

Ar prieš prasidedant filmavimui daug ruošiatės, bandote įsijausti į herojės gyvenimą?

Kiekvienas darbas – vis kitoks. Šis vaidmuo reikalavo susidėlioti mintis ir gebėti vaidinti kuo tiksliau, bet neperspausti. Dilema buvo – iki kokio lygio bjaurumo mano įkūnyta Laurita turėtų būti.

Ar filmavimui pasibaigus lengvai atsiskiriate nuo personažo?

Pasibaigus darbams man nėra sunku atsiriboti nuo vaidmens ir tikrai lengvai su juo atsisveikinu. Manau, kad jei būtų sunku tai padaryti, tai būtų man nenaudinga. Ir net nesveika. Ypač man, nes dažniausiai gaunu vaidmenis, tikrai neatspindinčius tikrosios manęs. Tokiais personažais nenorėčiau būti gyvenime.

Koks vaidmuo teatre, kine ar televizijoje jums buvo artimiausias? 

Kol kas savo asmenybei artimo personažo neteko vaidinti. Gaunu dažniausiai visokių blogiečių, bjaurybių, fyfų, barakudų, blondinių vaidmenis. Jau pavargau nuo visų šių tipažų. Ir dėl to, kad jau pabodo juos vaidinti, ir dėl visuomenės požiūrio į mane. Tie, kurie manęs nepažįsta asmeniškai, mano kuriamus personažus tapatina su mano asmenybe. Bet, žinoma, kiek reikės, tiek ir vaidinsiu tokias personas. Gal ir dar baisesnes. Be to, nemenkas iššūkis – kiekvieną kartą įkūnijant blogiukus sugalvoti dar kažką naujo.

Labai svajoju ir viliuosi gauti visiškai priešingą užduotį. Norėčiau parodyti, kad lygiai taip pat puikiai galiu įsijausti ir atlikti švelnius, jausmingus geriečių vaidmenis. Įvaizdį šiais laikais taip lengva sukurti. Vien grimu ir drabužiais. O visa kita – aktoriaus sugebėjimai. Jaučiu savo viduje prikaupusi tiek daug, kas galėtų padėti kurti visiškai priešingą vaidmenį. Tai jaučiu ir to labai noriu. Tik leiskite man tai įrodyti.

Vaida Lisikaitė-Mažrimė / Asmeninio albumo nuotr.
Vaida Lisikaitė-Mažrimė / Asmeninio albumo nuotr.

 Pati mėgstate žiūrėti filmus? 

Labai. Per visą gyvenimą esu mačiusi labai daug ir tikrai gerų. Net galėčiau pasakyti, kad mano mėgstamiausias hobis yra filmų žiūrėjimas. Senuose namuose buvau įsirengusi namų kiną – su projektoriumi, gera garso sistema ir savo pačios pagamintais baldais, kuriuos galima sustatyti įvairiomis norimomis kombinacijomis. Priklausomai nuo svečių skaičiaus ir poreikio sėdėti ar gulėti, baldus nesunku perstumdyti.

Kokie pasaulio aktoriai jums patinka? O gal turite mėgstamiausią kino juostą?

Gerų aktorių nemažai. Tai Nicole Kidman, Angelina Jolie, Natalie Portman, Scarlett Johansson, Jennifer Aniston, Bradas Pittas, Leonardo DiCaprio, Robinas Williamsas, Jackas Nicholsonas, Jimas Carrey ir dar daug kitų. O iš filmų negalėčiau išskirti vieno ar dviejų labiausiai patikusių. Be to, yra aktorių bei režisierių, kurie dažniausiai ir garantuoja gerą kino juostą arba tiesiog atitinka mano skonį. Nenorėčiau kartotis ir rašyti klasika tapusių filmų, kuriuos daugelis esame matę ir kurie profesionalų yra įvertinti aukščiausiais balais. Bet galiu pasakyti, kad iš paskutinių matytų įspūdį paliko kino juosta „Žalioji knyga“, taip pat „Paslaptis jų akyse“.

Kiek gyvenime jums svarbus įvaizdis?

Nėra taip, kad iš proto kraustyčiausi dėl to, kaip atrodau ir norėčiau išvaizda pabrėžti asmenybę. Paskutiniu metu man labai svarbu apsirengti, susitvarkyti taip, kad galėčiau jaustis patogiai. Gal todėl ir patinka juoda spalva, nes ji ramina, teikia saugumo. Su tamsiais drabužiais patogu. Kadangi daug spalvų išlieju scenoje, laisvalaikiu noriu pabūti ramiai ir jaukiai.

Kokių turite moteriškų silpnybių, malonių grožio ritualų, kurių jokiomis aplinkybėmis stengiatės nepraleisti?

Šiais metais atradau kokybiško manikiūro džiaugsmą. Visą gyvenimą buvau nubalnotomis, nudaužytomis rankomis ir netvarkytais nagais. Juos, beje, tvarkydavausi pati. Bet kai nesi tos srities profesionalas, tai ir rezultatai nebūna patys geriausi. Tad šiais metais, pajutusi, ką reiškia tobulas profesionalus manikiūras, tapau nuo jo priklausoma ir tuo labai džiaugiuosi. Švara ir estetika man labai patinka.

Vaida Lisikaitė ir Liutauras Mažrimas savo vestuvių dieną / Viganto Ovadnevo nuotr.
Vaida Lisikaitė ir Liutauras Mažrimas savo vestuvių dieną / Viganto Ovadnevo nuotr.

Ar galite save vadinti drąsia moterimi? Ar turite kokių baimių? 

Esu pakankamai drąsi. Bet kartais norisi pabūti ir silpnai, trapiai, pailsėti nuo tos savo drąsos. Turiu baimių, tačiau nenoriu jų atskleisti, kad niekas paskui nesugalvotų jomis pasinaudoti ir man pakenkti. 

Taip pat esu ir spontaniška. Visi spontaniški poelgiai mano gyvenime atnešė pačius geriausius, gražiausius, įsimintiniausius įvykius.

Kaip įsivaizduojate visavertį vedybinį gyvenimą? Iš kokių dalelių jis susideda?

Niekas negali nustatyti ir parašyti taisyklių, kaip turėtų būti. Kiekvienoje santuokoje skirtingi poreikiai ir norai. Man svarbiausia, kad nė vienas nejaustume diskomforto, neribotume vienas kito, nebūtume susituokę tik iš pareigos, galėtume auginti savo asmenybę ir kartu įkvėpti antrąją pusę augti ir kurti kartu, patirti ir dalytis patirtimi vienas su kitu.

Koks jums geriausias poilsis? Kaip dažniausiai leidžiate laisvalaikį? 

Geriausias poilsis – kelionės. Man poilsis yra labiau ne fizinė, o psichologinė būsena. Keliaudamas atitrūksti nuo kasdienybės, pravėdini galvą, pasvajoji, gaudai naujas idėjas, pasisemi įkvėpimo.

Vaida, ar esate iš tų žmonių, kurie visada planuoja, kuria ateities tikslus, o gal labiau mėgstate improvizuoti ir tiesiog stebėti, kur gyvenimas neša? Ar pasvajojate, kaip norėtumėte gyventi po 10 ar 20 metų?

Seniau buvau labai reikli ir griežta planuotoja. Apskritai buvau griežtesnio charakterio. Turėjau daug rėmų ir taisyklių. Pykdavau, jei kas vykdavo ne pagal planą ir dėl to sau bei kitiems tiesiog gadindavau nuotaiką. Bet kam to reikia? Per pastaruosius kelerius metus stipriai pasikeičiau. Tapau atlaidesnė, stengiuosi išgyventi čia ir dabar būseną. Nebenoriu spausti nei savęs, nei kitų, nekurti taisyklių, o mėgautis šia akimirka su savimi, kažkuo artimu, svetimu, draugu, pažįstamu, augintiniu… Tad ir klausimai apie tai, kaip gyvensiu po 10 metų, jau nebe man. Tikiuosi, būsiu tokia pat laiminga, sveika ir turėsiu bendraminčių.

Naujausi straipsniai