Kaip atsikratyti baimės netekti darbo krizės metu

Nerimas / 123RF.com nuotr.
Autorius: Sandra Galdikaitė
Publikuota: 2020-04-20 14:37
Virtualiose diskusijose nerimsta kalbos dėl darbo netekimo pandemijos metu. Karjeros ir personalo konsultantė, „Prasmingi pokyčiai“ vadovė Jūratė Jurginytė sako, kad ši grėsmė yra normali ir jau dabar reikia imtis veiksmų bei atlikti 5-is žingsnius.

Psichologijoje baimė yra gyvybinė arba emocinė reakcija į gresiantį pavojų. Dažniausiai ji  susijusi su ateities situacijomis: žmogui kažko neteko patirti arba nėra susidūrę su kažkuo, ko jis nepažįsta. Iš paskos ateina ir kiti jausmai: nesaugumo, neužtikrintumo, noras kontroliuoti, būti priimtam ir jaustis saugiam. Kai žmogus jaučiasi nesaugus arba bijo apsijuokti - jo viduje kyla įtampa, įvairiausi neigiami jausmai. Mąstant apie ateitį, gyvenimo baigtumą (apskritai egzistencinėmis temomis), patiriant gyvenimo krizes, netekus pajamų šaltinio ar artimo žmogaus. 

Neuromokslo ir biologijos profesorius Dr. Ralph Adolphs biologinėje analizėje pagrindžia faktą, kad baimė dėl įvykių ateityje yra dažniausia klinikinių nerimo atvejų priežastis.

Jūratė Jurginytė
Jūratė Jurginytė

Įvertinkite, kuo pagrįsta jūsų baimė

Norint įveikti savo baimę reikėtų pradėti nuo pirmų 3-jų darbų.

  1. Užsirašyti sau atsakymus į klausimą: kas blogiausio gali atsitikti šioje situacijoje.
  2. Savęs paklausti ir pasižymėti, kaip galėčiau išspręsti to blogiausio scenarijaus situaciją.
  3. Sudaryti veiksmų planą. Tuos veiksmus užrašius pasižymėti iki kada juos padarysite, susmulkinti juos į mažesnes, konkrečias užduotis/žingsnelius. 

Kai smegenys gauna aiškumą ir išeitis mato popieriuje – baimė pasitraukia, nes dingo tariamas “baimės objektas” ir vietoj jo atsirado veiksmų planas. Geriausia baimes įveikinėti suvokiant, ar tai tiesiog nepagrįsta emocija (baimė dėl ateities, nesaugumo jausmas, kad kažko neteksiu, kt.) ar pagrįsta baimė (įmonėje jau atleidinėjami darbuotojai ir gali ateiti mano eilė).

Darbo netekimo baimė atsiranda dėl amžinybės miražo ir prisirišimo

  1. Pirma mūsų klaida – manymas, kad darbovietė, kurioje dirbate yra amžina. Tiek gyvenime, tiek versle, tiek veikloje – dalykai keičiasi nepriklausomai nuo to, kokie mes “performeriai”, puikūs darbuotojai/vadovai, kaip puikiai atliekame savo darbą. Situacija bet kada gali pasikeisti ir mums teks atsisveikinti. Tai yra normalu, tai yra gyvenimas.

  2. Antra – neprisirišti. Ką tai reiškia? Nestatyti savo vilčių ir pasitikėjimo ant “darbovietės/ darbdavio”, turimo pinigų kiekio, turto, kitų žmonių paslaugų ar pažadų. Ypatingai nestatyti savo vertės, visų finansų, ateities ir gerovės ant vieno pagrindo – darbdavio. Kas atsitinka, kai tai daroma? Netekus darbo griūna žmogaus asmeniniai finansai, pasitikėjimas savimi, pasitikėjimas savimi kaip specialistu, motyvacija bei tikėjimas, kad yra kitas darbas, kuriame jam patiks ir puikiai seksis. Kortų namelis griūna skaudžiai. 

Prašyti pagalbos – sunku, priverčia „nusiimti karūną“, bet padeda išeiti iš blogiausios situacijos

Scenarijų gausybėje (nesvarbu ar jis tik nemalonus, ar dramatiškai beviltiškas) svarbiausia suvokti realybę. Sakyti sau:

- Patekau į sunkesnį gyvenimo etapą, kuriame turėsiu susikaupti, įdėti pastangų, energijos ir kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus ir specialistus. 

- Nesu vienas ir  įveiksiu tai, nes jau esu praėjęs…(pavyzdžiui 2009 krizę)

- Galiu gauti padrąsinimo ir palaikymo iš … (artimųjų, šeimos narių, draugų)

- Galiu kreiptis į … (psichologą, dvasininką, finansų konsultantą, gyvenimo koučerį banko atstovą, kt.). 

- Tikiu, kad man pavyks, nors tai gali užtrukti, bet esu pasiruošęs ir pradedu veikti. 

Aiškumas, pripažinimas, situacijos priėmimas, jausmų suvokimas, pasitikėjimas ir tikėjimas, kad pavyks yra esminiai veiksniai, padedantys “norėti ir galėti” išeiti. O tada seka reikiama komanda ir veiksmų planas. Nes vienam įgyvendinti „išėjimo“ planą tikrai gali būti per sudėtinga. 

Ne ką mažiau svarbūs, paties inicijuoti pokalbiai su institucijomis ir ieškojimas galimybės pristabdyti, atidėti tam tikrus mokėjimus. Dažnai įmanoma rasti kompromisą. Svarbiausia nelaukti, o kuo anksčiau pradėti kalbėtis su įstaigomis, kuriose turite įsipareigojimų.

Jei valtis pradėjo skęsti staiga – reikia būti gelbėtoju, o ne žiūrovu

Vadovas/darbdavys ir aš (darbuotojas) esame toje pačioje valtyje, vienoje situacijoje. Kas ištinka jį – ištinka ir mane. Jei kyla audra ir valtį siūbuoja, užpila vanduo, gresia gyvybei pavojus, kaip elgsiuosi? Stovėsiu ir žiūrėsiu, ar imsiuosi veiksmų? Gal stebėsiu ir tikėsiuosi, kad vadovas sems pats ir viskas bus gerai? Lygiai taip pat ir karantino laikotarpiu: kiekvienas yra atsakingas už bendradarbiavimą, palaikymą. Ką daryti, kad visa komanda išsemtume vandenį iš valties. Girdėtume vienas kitą ir kalbėtume apie tai, kaip apsisaugoti nuo naujų audrų ir ką daryti, kad kuo mažiau prisemtume vandens.

Jei įmonė pradėjo „užsidarinėti“ staiga, nors tiesiai apie tai nepasakoma – geriausia kuo greičiau susidėlioti savo darbo paieškos planą. Jei įmonėje sumažėja veiklos, apyvartos, užsakymų svarbu sužinoti tiesą – tikrąsias priežastis (jei įmanoma), kalbėtis su vadovais ir ieškoti sprendimų kartu. Pačiam sugalvoti ir taikyti vienus ar kitus veiksmus – nėra labai efektyvu. Veiksmo planas priklauso nuo to, ko pats žmogus nori dabartinės įmonės kontekste. O konteksto nežinojimas, arba nežinomybė, kas iš tikrųjų vyksta ir kokios perspektyvos – dažnai sukelia baimę. 

Jaučiant darbo praradimo baimę – jau dabar galima atlikti 5 žingsnius

  • Realybė yra tokia, kad darbo netekti gali kiekvienas ir bet kada. Suvokti, kad tai yra normalu. Tai yra gyvenimo dalis, nepriklausomai nuo karantino buvimo ar nebuvimo.

  • Ruoštis darbo pokyčiams iš anksto: visada turėti aktualų CV, savo aktyvią anketą darbo paieškos platformose (cvbankas.lt, cvonline.lt ir t.t.), aktyvų Linkedin profilį. Žinoti, ką galiu, noriu, sugebu, kur galiu kurti didžiausią vertę.

  • Žinoti į ką galima kreiptis, prireikus keisti darbą. Ką turiu omenyje? Pavyzdžiui aš, kaip karjeros ir personalo konsultantė nuolat keičiuosi kontaktais. Tie, žmonės kurie prieš metus ar kelis mėnesius įsirašė mano telefono numerį (nors ir turėjo puikų darbą) – dabar susisiekia dėl pagalbos ieškant darbo sprendimų. Peržiūrėkite savo kontaktų sąrašą, paklauskite draugų – kas dirba, konsultuoja įsidarbinimo klausimais. Kai šalia bus toks žmogus – jausitės saugiau.
  • Stebėti darbo rinką savo srityje: kokios įmonės atleidžia? Kokios ieško? Kokių specialistų ieško? Ar mano gebėjimai ir patirtis tinkama/reikalinga? Jeigu ne, ką reikėtų patobulinti?

  • Aktyvuoti/auginti kompetencijas: pagal tai kaip keičiasi rinkos poreikiai, aktyvuoti savo kompetencijas ir įgūdžius arba išmokti naujų.

Šaltinis: www.9zuikiai.lt

Naujausi straipsniai