Kaip elgtis per karantiną, jei vaikas turi antsvorio

Vaikas/Alexander Dummer nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2020-04-10 10:29
Slenkančios karantino savaitės turi įtakos ne tik emocinei, bet ir fizinei žmonių sveikatai, nes nerimas dažnai malšinamas varstant šaldytuvo dureles. Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriaus „Žibutė“ specialistai, aktyviai dirbantys su turinčiais antsvorio ar diabetu sergančiais vaikais, siūlo pasinaudoti nesudėtingais patarimais, kaip sveikiau maitintis ir daugiau judėti karantino metu.

Karantino pasekmės mūsų savijautai

2017 m. Higienos instituto duomenimis, daugiau nei 21 proc. 7–17 m. Lietuvos mokinių turėjo antsvorio ar buvo nutukę. Specialistai akcentuoja, kad per didelis vaikų svoris gali vesti prie 2 tipo diabeto, o ateityje didinti sąnarių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų riziką.

Psichologė Nomeda Barzdukienė pabrėžia, kad valgymo sutrikimai dažnai atspindi vaiko žemą savivertę ir nepasitenkinimą savimi. O žalingi mitybos įpročiai neretai perimami iš tėvų.

„Tėvai yra tie žmonės, kurie pirmiausia pasirūpina vaiko maitinimu, jo dienos režimu, taigi ir jo aktyvumu bei poilsiu. Būtent tėvai ir turi būti pavyzdys savo vaikams. Dažnai aktyvių tėvų ir vaikai yra aktyvūs, ir atvirkščiai“, – teigia N. Barzdukienė.

Anot psichologės, karantinas apriboja mūsų galimybes, bet ne norą bendrauti, jis sugriauna kasdienę rutiną, o įtampą dar kelia ir nežinomybė dėl ateities. Priverstinėje izoliacijoje žmonės ima nuobodžiauti, patiria daug neigiamų emocijų ir pradeda ieškoti būdų, kaip nusiraminti. O čia pavojus iškyla tiems, kurie paguodą ir nusiraminimą randa savo lėkštėje. 

„Emocinis valgymas pasižymi tuo, kad kyla spontaniškai, nesąmoningai ir mes norime ne bet ko, bet kažko specifinio, tačiau suvalgę tai, ko norėjome, nepajaučiame fizinio sotumo, o po trumpos malonumo akimirkos mus užklumpa dar daugiau neigiamų emocijų. 

Labai dažnai tėvai ir ypač seneliai maistą pasitelkia kaip dovaną arba paguodą. Jeigu vaikui pasisekė ką nors atlikti ar padarė gerą darbą, gauna šokoladą, ledų arba atvirkščiai – jeigu dėl ko nors nuliūdo, verkia, paguodžiamas saldainiu. Taip nutiesiamas kelias į emocinį valgymą, iš kurio išeiti kainuoja daug laiko ir pastangų. 

Svarbu suvokti, kad geriausia dovana vaikui yra nors ir trumpas, bet kokybiškas laikas kartu: bendri žaidimai, pasivaikščiojimas, knygų skaitymas. 

Maisto taip pat negalima naudoti ir kaip bausmės, jei prižadėjote vaikui ledų, o jis ko nors neatliko, neklausė, negalite bausti neduodami ledų. Turite aptarti su vaiku tai, kas atsitiko, ir tik tada eiti valgyti pažadėtųjų ledų“, – teigia psichologė.

Kaip motyvuoti vaikus judėti

Vaikams nebeinant į mokyklas, būrelius ir nebežaidžiant žaidimų aikštelėse jau ir taip dažnai neaktyviais laikomi vaikai tapo dar pasyvesni. „Žibutės“ kineziterapeutas Šarūnas Kvietkauskas teigia, kad galimybių judėti galima rasti visada, o ypač tam laiko reikėtų skirti karantino metu, nes fizinis aktyvumas mažina stresą ir gerina savijautą.

„Jei ilgesnį laiką nejudame, mūsų raumenynas į tai sureaguoja. Lengviau išlaikyti gerą fizinę būklę skiriant bent dalį laiko aktyviai veiklai nei bandyti ją iš naujo atgauti mėnesį laiko leidus ant sofos“, – pabrėžia kineziterapeutas.

Š. Kvietkausko patirtis rodo, jog norint, kad vaikas taptų aktyvesnis, pirmiausia reikia jį sumotyvuoti.

„Jei versite vaiką daryti tai, kas nepatinka, ilgalaikio rezultato nebus. Kai į mūsų vaikų reabilitacijos skyrių atkeliauja naujas vaikas, pirmiausia stengiuosi išsiaiškinti, kas jam patinka, ir jo pomėgius susieti su aktyvia veikla. 

Ne visi vaikai mėgsta sportuoti su treniruokliais, mėtyti kamuolį ar bėgioti, bet daugumai patinka šokti. Esame įsigiję net specialių interaktyvių programų, tokių kaip „iDance“, kai vaikai stebi ekrane judesius ir pagal muziką stengiasi juos atkartoti ant platformos.

Tokios programos alternatyvų galima rasti ir namie, tiesiog įsijungus šokių pamokas „YouTube“ kanale ar įsigijus vaizdo žaidimų, kuriuose reikėtų atkartoti šokių judesius“, – teigia specialistas.

Š. Kvietkauskas pastebi, kad namų ruošos darbai taip pat yra būdas fiziniam aktyvumui didinti. Šią veiklą galima padaryti malonesnę kartu dirbant visai šeimai, surengus varžybas ar klausantis muzikos. Jei gyvenate nuosavame name, specialistas darbų siūlo paieškoti ir kieme.

Kineziterapeutas taip pat primena, kad jei karantino metu judėjote mažai, tai grįžtant į įprastą ritmą reikia būti atsargiems ir nepersitempti: „Nenustebkite, kad vaikas, prieš karantiną užsiėmęs kokia nors aktyvia veikla, jam pasibaigus, iš pradžių judės lėčiau ar veiks ne visa jėga. Palaipsniui viskas grįš į įprastas vėžes.“

Galimybė maitintis sveikiau

Nors leidžiant laiką namuose atsiranda progų dažniau užkandžiauti, šis laikotarpis taip pat gali padėti suformuoti sveikos mitybos rutiną. Vaikų ligų gydytoja Lilija Zelma Krova, vedanti šeimoms sveikos mitybos mokymus, pastebi, kad dažnai antsvorio turinčių vaikų šeimų mityba būna nereguliari.

„Kai kalbuosi su tėvais, apie 80 proc. jų pripažįsta, kad šeimos nariai nevalgo pusryčių arba juos valgo nereguliariai. Kiti dienos valgiai taip pat neturi pastovaus laiko. Karantinas, kai ryte nebereikia skubėti, gali tapti puikia proga pamėgti pusryčius. O sotūs pusryčiai apsaugo nuo nuolatinio užkandžiavimo dienos metu.

Pusryčius, pietus ir vakarienę reikėtų valgyti tuo pačiu metu, tuomet artėjant įprastam valgio laikui organizmas pradeda ruoštis, atsiranda apetitas ir maistas geriau virškinamas.

Dar vienas karantino privalumas, kad atsiranda laiko gaminti ir lengviau atsisakyti pusgaminių vartojimo. Į maisto gaminimo procesą įtraukite vaikus, kurie mieliau valgys tai, ką patys pagamino, o ir kartu pajudės jums padėdami. Tai taip pat gali būti puiki proga pakalbėti su vaikais apie sveiką mitybą“, – siūlo L. Z. Krova.

Naujausi straipsniai