Karantinas: kodėl būtent dabar spalvinti naudinga ne tik vaikams?

Spalvinimo lapas / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2020-03-17 18:19
Šalyje paskelbus karantiną ir rekomenduojant gyventojams saviizoliuotis namuose, praleidžiame juose tiek laiko, kiek mums, daugumai, tikėtina, anksčiau nebuvo įprasta. Susitvarkę darbinius reikalus, namuose turime organizuotis ir visą savo laisvalaikį.

Jeigu turite vaikų – viena iš veiklų namuose gali būti spalvinimas. O jeigu namuose atžalų nėra, tuomet ši veikla puikiai tiks ir jums, suaugusiems, mat seniai įrodyta, kad spalvinimas malšina nerimą, sumažina stresą bei įtampą, ko šiomis dienomis, dėl susidariusios situacijos, tikėtina, netrūksta.

Jeigu neturite spalvinimo knygos, bet namuose yra spausdintuvas, siūlome atsispaudinti smagių piešinėlių, kuriuos, pasidalinę, galėsite kartu spalvinti visa šeima – mažesniesiems galite rinktis didesnius, nesudėtingus piešinius, vyresniems – turinčius smulkesnių detalių ir reikalaujančius didesnio kruopštumo.

Spalvinimo lapas / 123RF.com nuotr.
Spalvinimo lapas / 123RF.com nuotr.

Spalvinimo terapija

Dar visai neseniai spalvinimo knygos buvo skirtos tik vaikams. Jų tėvai pieštukus į rankas imdavo tik norėdami išmokyti mažylį tikslumo ar derinti spalvas. Tačiau dabar, kai knygynų lentynose puikuojasi viena už kitą gražesnės spalvinimo knygos suaugusiesiems, šiuo pomėgiu užsikrečia vis daugiau žmonių. Užsienio ir Lietuvos leidyklų išleistos knygos puikuojasi bestselerių viršūnėse, internetinėje parduotuvėje „Amazon“ išparduodamos akimirksniu, o socialiniuose tinkluose buriasi tokios veiklos gerbėjai. Kas nutiko?

Paaiškėjo, kad iki šiol vaikišku laikytas užsiėmimas yra ne šiaip laisvalaikio praleidimo būdas, o veikla, teikianti naudą sveikatai. Vieniems meno terapijos knygos padeda nusiraminti, kitiems palengvina fizinius skausmus, trečius skatina giliau pažinti save ar tiesiog išlaisvinti kūrybiškumą.

Ramina ir džiugina

Vienas pirmųjų psichologų, dar XX a. pradžioje mandalų spalvinimą taikęs kaip atpalaiduojamąją techniką, buvo Carlas Gustavas Jungas. Tiesa, per visą šimtmetį taip niekas ir neapsiėmė tirti tokios terapijos naudos žmogaus psichikai. Tačiau ir plika akimi buvo matyti, kad ši veikla atpalaiduoja smegenis, žmonės pajunta didelį komfortą. Kai spalviname, dirba abu smegenų pusrutuliai.

„Renkantis ir derinant spalvas veikia ir logika, ir kūrybiškumas, – teigia psichologė Gloria Martinez Ayala. – Be to, kai atsipalaiduojame, slopsta migdolinės liaukos aktyvumas, taigi mažėja ir streso hormonų organizme.“

Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) neurofiziologas, daktaras Joelis Pearsonas gydomąjį spalvinimo poveikį aiškina taip: „Kai brūkšniuodami susitelkiame, slegiančios mintys beveik nepastebimai išnyksta, o jų vietą užima malonesnės. Mes sekame piešinį, stebime jo fragmentus, renkamės spalvas, stengiamės darbą atlikti gražiai – visa tai aktyvuoja smegenų dalis, slopinančias neramias mintis.“ Taigi spalvinimas iš tikrųjų mažina stresą, nuramina ir tarsi grąžina į vaikystę – gyvenimo tarpsnį, kai buvome laimingi.

Lengvina ligą

Meno terapija negali išgydyti ligos, tačiau gali padėti lengviau ją pakelti, susigyventi. Pavyzdžiui, sergantiesiems onkologinėmis ligomis spalvinimas gali padėti išreikšti jausmus, kurių jie negali išsakyti žodžiais. 2006 m. mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad meno terapija stipriai sumažina onkologinių ligonių psichologinį ir fizinį diskomfortą gydantis.

„Sergantiesiems dažnai atrodo, kad vėžys užgrobė kūną, jie jaučiasi nugalėti nematomos jėgos, – sako Joke‘as Bradtas, Drekselio universiteto (Filadelfija, JAV) terapeutas. – Kūrybos procesas pasyvius ligonius paverčia aktyviais kūrėjais. Tai keičia sąmonę ir ligos eigą.“ Vaizduojamasis menas, ypač spalvinimas, padeda ir kenčiantiems nuo kitų sunkių sveikatos sutrikimų: depresijos, demencijos, nerimo, potrauminio streso. Piešiančio ar spalvinančio žmogaus protas nurimsta, mintys nukrypsta į piešinį, nervų sistema atsipalaiduoja.

Lavina dėmesį

Spalvinimas populiarus ir tarp jaunų žmonių. Štai būsimoji meno terapeutė iš Kembridžo universiteto Theresa Citirella pastebėjo, kad vis daugiau studentų į auditorijas atsineša spalvinimo knygų. Pasak jos, tai labai sveikintina. Pasirodo, per paskaitas brūkšniuodami pieštuku studentai geriau įsimena išgirstą informaciją. Todėl ši veikla ypač naudinga žmonėms, kurie yra pernelyg aktyvūs, išsiblaškę, kuriems sunku susikaupti (o tai dažniausiai yra nerimo ir streso simptomai).

Spalvinimas padeda lavinti dėmesį, atgauti pusiausvyrą. Melburne dirbantis neuropsichologas Stanas Rodskis, antistresinių piešinių suaugusiesiems autorius, sako, kad tokia veikla prilygsta meditacijai – protas atsipalaiduoja, dingsta pašalinės mintys, išgyvenama čia ir dabar akimirka. Neuropsichologo teigimu, raminamai veikia ir kūrybos veiksnys, t. y. spalvinant yra aiškus galutinis rezultatas – nepavykti tiesiog negali.

Naujausi straipsniai