Kosmoenergetikos mokytoja: „Virusas negrįžtamai pakeis mus ir pasaulį“

Eglė Gleščinskienė
Autorius: Lina Grinkevičienė
Publikuota: 2020-04-26 08:19
„Gyvename didelių pokyčių, virsmo metu. Visata tiesiog daro atranką. Natūralu, kad tos energijos, kurios jai nereikalingos, išnyks. Kiekvienas galime rinktis: pritapti prie aplinkos pokyčių, prie visatos vibracijų arba ne“, – sako psichoinformaciologė, kosmoenergetikos mokytoja Eglė Gleščinskienė.

Kalbama, kad pasaulyje vyksta virsmas, kad viskas keisis ir daugiau nebebus taip, kaip anksčiau. Kokie, jūsų nuomone, šie pokyčiai?

Dabar pasauliniu mastu vyksta didžiulis virsmas. Gyvename tokiu periodu, kai viskas griūva, tiksliau, griūva mums įprastas pamatas – materija, tai, prie ko esame prisirišę: karjera, pinigai, valdžia. Nori nenori, šis laikas skatina atsigręžti į senąsias, tikrąsias vertybes: tikrus, nuoširdžius santykius, atjautą, meilę, dėmesį vienas kitam. Drastiškomis priemonėmis esame priversti stabtelėti ir susivokti, dėl ko iš tikrųjų gyvename. Užtenka bėgti, nes buvome įpratę viską daryti greitai, nekreipti dėmesio į esminius dalykus. Taigi protingiausia šiuo metu – ne pasiduoti panikai, o susitelkti ir gyventi taip, kad atskleistume savo geriausias žmogiškąsias savybes.

Dėl nedarnaus gyvenimo ritmo serga ne vien mūsų fizinis kūnas – serga ir mūsų sielos. Tai – pasaulinė žmonijos liga. Šis virsmas yra laikas, skirtas prarastoms vertybėms susigrąžinti, kad Žemei, pasauliui, kurį niokojome, vėl pajustume dėkingumą už tai, kad esame gyvi. Tokie visatos dėsniai.

Turite galvoje, kad niekas nevyksta atsitiktinai? Priėjome liepto galą?

 Atsitiktinumų nebūna. Tai, kas dabar vyksta, t. y. koronavirusas, finansiniai nuostoliai, praradimai, netektys, kas atrodo mums baisiausia, iš kitos pusės sieloms yra gėris. Pernelyg išsigimė santykiai, jausmai – nukrypome nuo šviesos kelio, todėl mums priverstinai duodama suprasti, kad turime grįžti prie to, kas tikra.

Kai kurie žmonės mėgina ieškoti sąsajų su anksčiau žmoniją užklupusio maro, ispaniškojo gripo pandemijomis, kadaise nusinešusiomis milijonų žmonių gyvybes. Nereikėtų to sureikšminti, akcentuoti, nes tai – nuolatinė evoliucija. Dabar vykstantis pokytis visame pasaulyje mums atneša naują didelį iššūkį. Ir pandemiją labai padėtų įveikti susitelkimas į tai, kas svarbiausia, – keistis į gera. Jei užkluptų nedideli išbandymai, mes greitai juos įveiktume, prisitaikytume ir gyventume taip, kaip gyvenome iki šiol. O kelio atgal nebėra. Kai neišmokstame mažų pamokų, nekreipiame dėmesio į nedidelius kataklizmus, sukrėtimus, tuomet visata, kuri yra gyvas organizmas, papurto stipriau, sako: „Metas visiems atsibusti ir liautis matuoti viską pinigais.“ Daugelį keistis paskatina tik sunkūs išbandymai.

Viena mokslininkė interviu teigė, kad jau įvyko kvantinis perėjimas ir pasaulis gyvena kitais išmatavimais. Gal galite paaiškinti, ką tai reiškia?

Ne tik pasaulis, bet ir mes, žmonės, sudaryti iš energijų – kiekvienas skleidžiame skirtingus energinius virpesius. Panašiai taip, kaip skirtingos yra radijo bangos, nes kiekviena emocija (pyktis, agresija, pavydas, džiaugsmas, atjauta) turi savitą energijos dažnį. Tų energinių virpesių spektras – begalinis, jis nuolat kinta. Tų, kurie mąsto pozityviai, atjaučia kitus, vertina žmogiškus santykius, turi nesavanaudiškų ir kilnesnių tikslų, susitelkia į meilės, gėrio projektus, energijos vibracijos kyla ir yra aukštesnės. O tie, kurie pasiduoda negatyvioms emocijoms ir egoistiniams ketinimams, skleidžia žemo dažnio virpesius. Taigi šį virsmą pavadinčiau labai ryškiu išsisluoksniavimu ir didesniu atotrūkiu tarp skirtingas vertybes turinčių žmonių. Gali būti, kad greitai tokie asmenys tame pačiame mieste eidami ta pačia gatve net nepastebės vienas kito, prasilenks nematydami vienas kito, nes jų energiniai dažniai bus per daug nutolę. Kvantinis perėjimas reikš, kad žemų energinių vibracijų žmonės gyvena vienokiais išmatavimais, aukštesnių – kitokiais. Tai – ne mistika. Tai yra viena galimų ateities versijų. Pokyčiai jau prasidėjo. Girdėjome apie paralelinius pasaulius. Jie egzistuoja toje pačioje erdvėje, tačiau jiems būdingos skirtingos vibracijos.

Bet mes jų nematome?

Mūsų fizinis kūnas nepajėgus matyti dalykų, kurių neaprėpia sąmonė. Taip būna tol, kol netampame sąmoningesni ir kol nepasikeičia mūsų energinės vibracijos. Joms keičiantis kinta ir mūsų biologiniai parametrai, gebėjimai. Dėl to vieni žmonės geba matyti kitų auras, kurias specialiais aparatais bando užfiksuoti ir mokslininkai, kiti ne.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis išsisluoksniavimas, išsigryninimas nėra kokia nors bausmė ar nuosprendis, – visata tiesiog daro atranką. Natūralu, kad tos energijos, kurios jai nereikalingos, išnyks. Kiekvienas galime rinktis: pritapti prie aplinkos pokyčių, prie visatos vibracijų ir keistis ta linkme arba ne. Kiek gebame į save įsileisti šviesos, tiek esame dvasingi. Vienas iš kriterijų yra mūsų auroje vyraujančios baltos spalvos kiekis. 

Eglė Gleščinskienė
Eglė Gleščinskienė

Nuo ko pradėti, kad sukauptume kuo daugiau tos baltos spalvos?

Reikia prisiminti žmogiškąsias vertybes, mokytis bent po mažą žingsniuką tapti geresniems – atleisti, atjausti, padėti, mylėti. Pažiūrėkite, kiek žmonių gyvena meluodami patys sau: daro neva gerus darbus, aukoja labdarai tik todėl, kad užsidėtų pliusiuką, pasirodytų ir praneštų kitiems, kokie jie geri. Galbūt ir į bažnyčią eina tik tam, kad pademonstruotų, koks jie dvasingi, nors iš tiesų tai nė motais, savo širdyse jie neranda jokio atgarsio ir nejunta dėl to džiaugsmo. Arba tie, kurie išduoda meilę ir tuokiasi dėl išskaičiavimo... Mūsų energijos dažnis kinta ne nuo to, ką darome, o nuo mūsų vidinių ketinimų, nuo to, kokie esame viduje ir kokių paskatų vedami renkamės vienus ar kitus dalykus.

Kuo daugiau sukaupiame teigiamos energijos, kuo jos daugiau spinduliuojame kitiems, tuo greičiau keičiamės ne tik mes – kinta ir mus supanti aplinka. Visata tokius šviesuolius apdovanoja naujais gebėjimais, talentais, juslėmis. Taip sveiksta ne tik mūsų siela (nes gėris ir meilė yra jos prigimtis) – atsparesnis išorės veiksniams tampa ir mūsų fizinis kūnas.

Vadinasi, kuo pozityvesnę energiją spinduliuojame, tuo atsparesni tampame ligoms? Gal tai gali apsaugoti ir nuo COVID-19?

Taip, tai tiesa. Aukšto dažnio vibracijos nėra palanki terpė apsigyventi virusams, kurie irgi yra gyvi organizmai, – juk kiekvienas ieškome sau tinkamos aplinkos. Pastebėkite, kad  mes pritraukiame tokius žmones į savo gyvenimą, kokie patys esame. Su vienais norisi bendrauti, kitų šalinamės, nes nerandame bendros kalbos. Atėję į svečius pas vienus pažįstamus jaučiamės kaip namuose, saugiai,  komfortiškai, o būna taip, kad iš kai kurių namų norisi kuo greičiau išeiti, – jaučiame, jog kažkas ne taip. Panašios energijos traukia viena kitą. Taip ir su virusais, kurie mieliau tarpsta ten, kur  tvyro žemo dažnio vibracijos.

 Taigi visiems linkėčiau kuo daugiau daryti gerų darbų: galbūt kam nors nupirkti iš parduotuvės maisto, pasidalyti reikiamais daiktais, visko vienam neišpirkti ar kitaip padėti. Kartais užtenka vien parodyti dėmesį tam, kad kitas nesijaustų vienišas. Dalykimės tuo, kuo galime, ir virusui bus sunkiau pas mus įsitvirtinti...

Savo tinklalapyje esate minėjusi, kad koronavirusas – žmonių energijos vampyras. Jis minta mūsų baime? Kam nors naudinga skleisti paniką?

Kiekvienas žmogus yra energijų saugykla. Į aplinką išspinduliuojame ir džiaugsmą, meilę, ir baimę, neapykantą – priklauso nuo situacijos. Šiuo metu visų dėmesys prikaustytas prie koronaviruso, o kur dėmesys – ten energija, taigi virusas stiprėja, prisikaupdamas apie jį galvojančių ir dėl jo nerimaujančių žmonių energijos. Todėl labiau nei įprastai jaučiame jos trūkumą ir išsekimą. Tampame pažeidžiamesni.

Kuo labiau bijome, tuo didesnė tikimybė, kad kas nors mūsų baime pasinaudos. Žmonių baimė yra patogus įrankis, padedantis juos valdyti. Visais laikais pasaulio galingieji tuo manipuliuodavo – žyniai, karaliai, net bažnyčia, kuri sakydavo, kad, jei nusidėsi, Dievas nubaus... Kuo daugiau bijančių, tuo juos lengviau kaip aveles ganyti, nuvesti ten, kur kam nors reikia. Šiuo metu tuo baimės jauku tapo koronavirusas. Kažkam naudinga išgąsdinti, nuslopinti budrumą, užgrobti dėmesį.

Kaip nugalėti baimę ar bent ją sumažinti?

Mūsų mintys subtiliuosiuose planuose projektuoja ateitį. Apie ką nors galvodami sutelkiame savo energiją ir ją siunčiame to mintyse esančio objekto kryptimi. Jei galvojame apie virusą, savo dėmesiu jį stipriname. Dėmesys yra galingas ginklas arba jėga, kurią turėtume išmokti valdyti. Užtenka išklausyti minimalios informacijos apie virusą – tiek, kad žinotume situaciją ir galėtume sau padėti.

Nesileiskite būti užvaldomi baimės. Stenkitės pozityviai, ką nors gražaus mąstyti, svajoti. Kuo labiau koncentruosimės į gerus dalykus, svajones, kūrybinius ar kitokius sumanymus, tuo ta minčių energija iš subtilios struktūros greičiau pereis į materialų planą, mūsų kasdienybę. Kuo sąmoningesni, dvasiškai turtingesni tampame, tuo mažiau lieka vietos baimei, nes pasijuntame esantys savo gyvenimo kūrėjai ir jaučiame, kad visata mumis rūpinasi. 

Ką palinkėtumėte skaitytojams?

Nebijokime svajoti, bet svajokime atsargiai. Prieš ką nors pagalvodami pamąstykime, ką prišauksime į savo gyvenimą. Bijodami susirgti galime įsikalbėti ligą, baimindamiesi kokių nors kitų blogų dalykų, katastrofų, galime prisišaukti nelaimingų įvykių. Tiesiog telkimės į tai, ką galime padaryti gera, kad pasaulis, aplinkiniai, artimieji būtų laimingesni. Pradėkime nuo to ir pozityvių minčių.

Naujausi straipsniai