Motinystė Afroditei padėjo atrasti netikėtą verslą: „Nebūčiau tuo patikėjusi“

Afroditė Gontarskytė-Kanapinskienė
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2019-12-15 14:01
Kaunietė Afroditė Gontarskytė-Kanapinskienė su kolege Evelina jau iškepė šimtus tiek skoniu, tiek vaizdu užburiančių tortų ir kitų desertų. „Jei kas man būtų prieš dešimt metų pasakęs, kad užsiimsiu tokia veikla, turbūt būčiau kvatojusi iki nukritimo“, – pokalbį pradeda viena iš „A&E kepinių studijos“ įkūrėjų Afroditė.

Papasakokite, kaip kilo idėja imtis tokios veiklos? 

Jei kas man būtų prieš dešimt metų pasakęs, kad užsiimsiu tokia veikla, turbūt būčiau kvatojusi iki nukritimo. Puikiai jaučiausi dirbdama prekybos srityje, vadyboje. Tačiau gimus pirmagimei viskas apsivertė aukštyn kojomis – apėmė nenumaldomas saldumynų noras, matyt, taip organizmas reikalavo energijos, todėl iš parduotuvių šluodavau tortus, sausainius... Ir vieną dieną kilo mintis pabandyti išsikepti tortą pačiai. Viskas atrodė kaip aukščiausias mokslas, apie torto apipavidalinimą net nekalbu. Taigi prasidėjo receptų paieškos internete ir išsikepiau pirmąjį „snickers“ skonio tortą. Nesustojau kepusi ir toliau. Nors buvo daug bandymų ir nesėkmių, artimųjų pagyros skatino mane gilintis į šią sritį, kol galiausiai susigundžiau pabaigti mokslus profesinėje mokykloje. Užpildžiau prašymą ir netrukus vėl tapau studente (juk mokytis niekada nevėlu, tiesa?).

Kaip žinome, įmonės pavadinimas – jos vizitinė kortelė. Kaip gimė jūsiškis, ar buvo lengva jį sugalvoti? 

O čia įdomiausia vieta. Kaip mėgstu sakyti, niekas gyvenime nevyksta veltui (šypsosi). Įstojusi į profesinę mokyklą, susipažinau su Evelina, kuri gimus vaikui taip pat pasinėrė į saldumynų pasaulį. Susipažinome, susidraugavome, bendravimas persikėlė ir už profesinės mokyklos ribų: naktiniai susirašinėjimai, receptų dalybos ir paieškos. Jei ne pažintis su Evelina, nežinau, ar būčiau pasiryžusi viena įkurti įmonę ir imtis tokios didelės atsakomybės. Pabaigus mokslus ir išaugus mūsų klientų ratui, nusprendėme, kad reikia leistis į plačiuosius vandenis. Ilgai užtrukome, bet galiausiai gimė pavadinimas „A&E kepinių studija“ (mūsų su Evelina vardų pirmosios raidės). Nenorėjome užsienietiško pavadinimo, nes mūsų klientai yra lietuviai, tad ne visiems jis būtų suprantamas ir aiškus. 

Kaip kuriate receptus? Kas yra jūsų įkvėpimo šaltinis: gal mama ar močiutė, knygos, internetas, o gal idėjų pakiša reiklūs užsakovai? 

Daugelis receptų pagrindų atkeliavo iš interneto platybių, jutubo ir pan., kai kurie – iš privačių kursų, yra ir mūsų su Evelina sukurtų. Tačiau nesvarbu, iš kur jie atkeliauja, visi receptai yra patobulinami pagal mus, stengiamės išgauti tokį skonį, kuris patiktų visiems (šypsosi). Žinoma, būna ir reiklių užsakovų, ypač kai šiandien yra daug alergiškų vaikų, o be torto jų palikti nesinori, tad kartais tenka kepti, pavyzdžiui, keksiukus, ir be miltų ar kiaušinių.

Na, o kalbant apie naujo skonio desertą, pirmiausia visada pagaminame bandomąjį variantą, ragaujame pačios, nešame į namus artimiesiems ir laukiame įvertinimų – nepatikėsite, bet šeima, savi yra didžiausi kritikai!

Kokius, be tortų, dar gaminate desertus? 

Kartais jau sakau: ko mes tik negaminame (šypsosi). Tortai, keksiukai, migdoliniai orinukai (macarons), desertai indeliuose, morengiukai, pyragaičiai ant pagaliuko (pops), zefyriukai, musiniai pyragėliai. Kalėdiniu laikotarpiu studija pakvimpa imbieriniais sausainiais, lipdome meduolinius namelius ir kepame brandintus pyragus: ilgas procesas, iškepus dar reikia laikyti mažiausiai porą savaičių, bet skonis fantastiškas. Kas mėgsta valgomas dovanas, su tokiu kalėdiniu pyragu tikrai neprašaus pro šalį.

Afroditės Gontarskytės-Kanapinskienės tortas
Afroditės Gontarskytės-Kanapinskienės tortas

Ar teko gaminti ką nors ypač originalaus? Kaip pavyko susidoroti su iššūkiu?

Taip, pamenu didžiausią iššūkį, kuris teko šiais metais. Tai „Žvaigždžių karų“ („Star Wars“) tematika sukurti vestuvinį saldų stalą. Tortas turėjo būti ne su gėlėmis ar uogomis, o R2D2 robotuko formos (kas žino šį filmą, supras, apie ką kalbu). Pasakysiu atvirai: jį puošiau apie aštuonias valandas! Kai manęs paklausia, ar tai pakartočiau, visada tyliu (juokiasi). Tokie iššūkiai leidžia išbandyti savo jėgas, o didžiausias apdovanojimas – jaunųjų šypsenos ir apstulbę žmonės, fotografuojantys mano sukurtą grožį.

Ar kada nors nutiko taip, kad negalėjote išpildyti kliento prašymo? 

Būna, klientai prašo įdomaus dekoro, tačiau jei matome, kad ne mūsų jėgoms, visada atvirai pasakome, ką galime pasiūlyti, ieškome kompromiso. Jei klientui netinka, rekomenduojame kitą kepėją – šioje srityje turime daug pažįstamų, matome kiekvieno darbus, tad nukreipiame žmogų tinkama linkme.

Be abejo, gamyboje pasitaiko visko, ypač su migdoliniais orinukais, sausainukais. Atrodo, prikepta dešimtys kilogramų, bet, žiūrėk, dvyliktas keliauja į šiukšliadėžę. Arba susmenga biskvitas ir supranti, kad tiesiog pamiršai įdėti kepimo miltelių. Jei ypač nesiseka, deja, kartais pasitaiko tokių dienų, į pagalbą atskuba kolegė. Arba pakvėpuojame grynu oru, nusiraminame ir vėl kimbame į darbus. Mūsų tikslas vienas – gaminys privalo pasiekti klientą bet kokia kaina: jei reikės, kepsime ir per naktį.

Prisiminkite kokią nors kuriozišką istoriją su laiminga pabaiga. 

Cha! Vienos istorijos turbūt nepamiršiu visą gyvenimą. Pamenu, dar buvau tik pradėjusi kepti, bet jau mokėjau tortus tinkamai sudėlioti ir aptepti. Mano draugė vestuvių planuotoja paprašė padėti jai vestuvėse, kurios turėjo vykti Nidoje. Aš, aišku, sutikau – pabūti tris dienas prie jūros ir pailsėti nuo namų tikras lobis.

Vestuvių rytas, dekoruojame restoraną, nuotaka su mama išvažiavo į Klaipėdą darytis makiažų ir sutarėme, kad pakeliui iš kepyklos paims ir atveš tortą. Nuotaka grįžo, paskambino mano draugei ir ši išlėkė pasitikti jaunosios. Po penkių minučių skambutis ir išgirstu: „Afrodite, gali ateiti, čia biški torto krizė.“ Na, galvojau, bus pažeistas koks šonas, ir viskas. Tačiau pamačiusi tortą netekau žado: pirmas aukštas visiškai sumaitotas, o antras buvo supakuotas į maišelį (bent tiek pavyko išgelbėti)... Iki šventės pradžios – penkios valandos, o torto nėra... Visai nepažinodama Nidos (nes buvau ten pirmą kartą), puoliau ieškoti išeities. Vienoje kepyklėlėje nupirkau jau iškeptų biskvitų, prekybos centre prigriebiau grietinėlės, maskarponės ir vyšnių, o šventės vietoje barmeno paprašiau užplikyti stiprios kavos torto pagrindui sulaistyti. Ačiū restorano šefui, kuris įsileido į virtuvę ir net davė blenderį (ne mikserį) kremui išplakti. Dirbau su tokiomis priemonėmis, kurių joks konditeris tortų gamyboje nenaudoja (juokiasi). Viskas pavyko puikiai: svečiai nesuprato, kas įvyko, jaunavedžiai laimingi, fotografui – nepamirštami kadrai, o mums – smagus atsiminimas.

Klientams siūlote išbandyti degustacinių tortų rinkinių. Kaip kilo tokia mintis? 

Ši idėja kilo tiesiog atsiradus milžiniškam klientų norui išbandyti mūsų kuriamus skonius iki šventės ir jos metu mėgautis geriausiu pasirinkimu. Ši paslauga populiariausia tarp būsimų jaunavedžių, juk tortas tokia graži vestuvių puošmena, o jei dar skonis fantastiškas. Kai pirmąkart feisbuke paviešinome šią paslaugą, rinkinius akimirksniu iššlavė. Su kolege nusprendėme siūlyti maždaug kas ketvirtį, jei poreikis didės, teks kepti dažniau (šypsosi). 

Tortų ir kitokių saldėsių kepėjų konkurencija, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, milžiniška. Kaip manote, ko reikia norint šioje srityje išsilaikyti? 

Tikra tiesa, konkurencija milžiniška. Ir ne tik tarp legaliai dirbančių, bet ir tarp namuose kepančių. Mes konkuruojame su mažesnėmis namudininkių kainomis, kitų kepyklų pigesne pasiūla. Tačiau atsidarydamos nusprendėme – nekonkuruosime kaina, nes mažesnė kaina lygu prastesni produktai, siauresnis skonių pasirinkimas. Mums svarbiausia – kokybė, mūsų tikslas nėra masinė gamyba, todėl gaminame tik pagal užsakymus, dirbame dviese, tad net ir labai norėdamos neprigamintume krūvos tortų. Manau, norint išlikti rinkoje ir auginti klientų ratą svarbiausia yra kokybė, komunikacija su klientu, įsiklausymas į jo pageidavimus, platus asortimentas. Ir, žinoma, meilė savo darbui, be jos niekaip.

Kokių turite ateities planų?

Su kolege Evelina vis pasvajojame, kad ateityje turėsime veikiančią kavinukę, kurioje lauks kvapi kava ir gardus torto gabalėlis, kur žmonės galės atsipalaiduoti, mamos pasišnekučiuoti, o įsimylėjėlių porelės romantiškai pasibūti. Norime tobulėti, išbandyti kažką naujo ir, aišku, susidėlioti viską taip, kad nereikėtų dirbti septynias dienas per savaitę (šypsosi).

Afroditė Gontarskytė-Kanapinskienė
Afroditė Gontarskytė-Kanapinskienė