Psichologas apie vaikų nevalgumą: naujo maisto vengimas – nuovokumo požymis

Mergaitė atsisako valgyti brokolinius kopūstus / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2019-07-23 08:30
Turbūt kiekviena mama tam tikru metu susiduria su tuo, kad vaikams neįtinka joks maisto produktas, net, atrodytų, pats skaniausias, kurio mes patys niekada neatsisakytume. Psichologų teigimu, jeigu atžala spyriojasi valgyti brokolinius kopūstus arba išmeta lauk pupeles – tam galima rasti logišką paaiškinimą.

Kodėl vaikas taip elgiasi?

Psichologas Johnas Prescottas, knygos Taste Matters autorius, rašo apie žmonių požiūrį į valgį, kaip susiformuoja tam tikros jo nuostatos ir pirmenybė maisto produktams. Jis teigia, kad vieno ar kito maisto atsisakymą galima pagrįsti rimtais argumentais.

Psichologai tai vadina ne išrankumu, bet neofobija – baime to, kas nauja. Autorius teigia, kad nuo dvejų iki šešerių ar septynerių metų amžiaus, o kartais ir vyresniems vaikams maisto neofobija yra viena dažniausiai pasitaikančių įprastų vaikystės raidos stadijų.

Naujo maisto vengimas, atsargumas ragaujant ištiesų yra nuovokumo požymis, pažymi J. Prescottas. Tai traktuojama kaip išgyvenimo strategija, kai susiduriama su įvairiu pasaulio maistu, kurio tinkamumas vartoti ir saugumas nėra aiškus.

Žinoma, apmaudu, kai visą dieną sukatės prie viryklės, o jūsų vaikai, užuot mėgavęsi naujais skoniais, pagamintą maistą vertina priešiškai. Pavyzdžiui, žalios daržovės, įvairios salotos dažnai yra šiek tiek karstelėjusios. Suaugusiesiems tai pagyvina skonį, o mažylių skonio receptoriai tą kartumą traktuoja kaip potencialius nuodus.

Kita maisto grupė, kurios vengia dauguma vaikų, – tai baltymai, ypač kiaušiniai, žuvis. J. Prescottas pažymi, kad didelė baltymų baimė yra labai įprasta, nes mums ji primena mūsų pačių instinktus, dviprasmiškai susijusi su puvimu, irimu. Todėl dauguma net ir suaugusių žmonių bijo ragauti nežinomų proteinų, pavyzdžiui, egzotiškosmėsos, sojų varškės ir pan.

Taigi, koks atsakymas?

Pasak psichologų, nereikia pasiduoti ar itin įsitempti, jei vaikas kažko nevalgo. Geriau leisti mažyliui skanauti tai, kas jam patinka.

Spaudimas valgyti vieną ar kitą maisto produktą gali turėti neigiamos įtakos ir vėlesniems vaiko maitinimosi įpročiams.

Spaudimas ar papirkimas, kad ir koks pastarasis būtų viliojantis, šiuo atveju nepadės, pažymi J. Prescottas, atvirkščiai – dažniausiai sulaukiama priešingų rezultatų. Pavyzdžiui, triukas „Suvalgyk šituos špinatus, tada gausi ledų!“ priverčia vaiką tik dar labiau bijoti špinatų. O spaudimas valgyti vieną ar kitą maisto produktą gali turėti neigiamos įtakos ir vėlesniems vaiko maitinimosi įpročiams.

Galiausiai J. Prescottas, remdamasis tam tikrais tyrimais, argumentuoja, kad geriausia strategija – tai vis pasiūlyti nemėgstamo maisto. Žinoma, dažniausiai vaikai jo nenori arba paragauja tik mažytį kąsnelį, tačiau tuo pačiu jie stebi suaugusių žmonių maitinimosi įpročius skanaujant tą „įtartiną maistą“.

Taigi – tai mažyliams gali sukelti apetitą. Demonstratyviai ir pabrėžtinai valgydami žalias daržoves galite sugundyti vaikus jų paragauti ir galbūt pamėgti.

Ji24.lt

Temos:

Vaikai Mityba

Naujausi straipsniai